Škvalo padarinių likvidavimo pabaigtuvės
Gegužės 10 d. Prienų miškų urėdijos „Verknės“ girininkijos Būdų miške buvo pasodintas paskutinis hektaras miško, nukentėjusio nuo 2010 metų rugpjūčio 8 naktį praūžusio škvalo. Į simbolinę talką buvo pakviesti LR Seimo nariai Andrius Palionis ir Vytautas Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, Valstybinės miškų tarnybos bei Aplinkos apsaugos departamento Prienų aplinkos apsaugos skyriaus atstovai, Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius, Stakliškių seniūnijos seniūnas Gintautas Kaminskas ir pavaduotoja Nijolė Ivanovienė, Prienų miškų urėdijos specialistai ir girininkijų girininkai.
Prienų miškų urėdijos urėdas Robertas Judickas pasveikino visus susirinkusius į talką, kuria baigiamas trejus metus vykęs sodinimas atkuriant nuniokotus miškus.
Primindamas 2010 metų rugpjūčio 8-osios nakties įvykius, urėdas sakė, kad škvalo metu urėdijos administruojamoje teritorijoje buvo išversta apie6000 hamiško, o plynai –250 hamiško. Skaičiuojant kubiniais metrais – maždaug 140 000, tai sudaro pusantros metinės biržės. Labiausiai nukentėjo „Verknės“ girininkijos miškai. Padarinių likvidavimui buvo mestos papildomos pajėgos. Kitų girininkijų darbuotojai irgi laikinai persikėlė dirbti į mini eiguvas „Verknės“ girininkijos miškuose. Miško atkūrimo darbai buvo tolygiai paskirstyti ir vyko trejus metus.
– Šiandien užželdomas paskutinis sklypas, tad ir pakvietėme visus žmones, kurie padėjo sutvarkyti audros padarinius, – sakė urėdas.
Už glaudų bendradarbiavimą ir supratimą, likviduojant škvalo padarinius valstybiniuose miškuose, urėdas įteikė padėkas Stakliškių seniūnui Gintautui Kaminskui ir Jiezno seniūnui Algiui Bartusevičiui.
„Verknės“ girininkijos girininkas Aurimas Bartuška informavo, kad paskutiniai apželdomi 15 kvartalo 3 ir 5 sklypai, kuriuose bus pasodinta eglių, juodalksnių, beržų ir 50 ąžuoliukų. Ąžuoliukai yra 6 metus auginti didžiojo Gojaus ąžuolo palikuonys, pačių išauginti. Tad yra tikimybė, kad galingą stotą paveldės ir dabar dar liauni, nedideli medeliai.
Netrukus pasiėmę kibirus, sodinukus ir specialius kastuvus talkininkai pasklido1 haplote. Oras pasitaikė šiltas, nors diena buvo apniukusi, tad sodintojai medelius laistė ir savo prakaitu. Žmonės dirbo iš širdies, todėl visi medeliai turėtų puikiai prigyti.
Po talkos visi buvo pavargę, bet nusiteikę sakyti vieni kitiems nuoširdžius padėkos žodžius už gražią draugystę ir bendrystę bendram labui. Juk sodinti medžius, mišką – šventas darbas, kuriuo džiaugsis ateinančios kartos.
Stasė Asipavičienė
