AIESEC organizacija pasiekė ir Birštoną
– Žinojau, kad jūs šaunūs, bet kad tokie šaunūs! Mano širdis džiaugiasi, nes pamačiau kad esate ne standartiniai, sukaustyti lietuvaičiai, o tikri, laisvi europiečiai, – studentų tarptautinės organizacijos AIESEC organizuoto projekto „If I were you“ (Jei aš būčiau tu) uždarymo šventėje moksleiviams pagyrų negailėjo Birštono gimnazijos direktorius Alvydas Urbonavičius.
Šioje šventėje, kaip ir dvi savaites vykusio projekto metu emocijos liejosi per kraštus. Gimnazijoje gyvenimas virte virė, naujų patirčių sėmėsi ne tik gimnazistai, bet ir mokytojai. Visa tai vyko pakilioje, džiaugsmingoje aplinkoje, kuri atsirado atvykus trims studentams: meksikietei Terre (23 m.), indonezietei Limia (21 m.) ir kinui Cheng (25 m). Šie jauni žmonės moksleiviams vedė pamokas apie savo šalies istoriją, geografiją, meną, religiją, papročius ir pan. Taip pat vyko seminarai lyderystės, tradicinių amatų, verslumo, savęs pažinimo temomis. Laisvalaikiu visi smagiai leido laiką, gamino tradicinius patiekalus, mokėsi kalbų, šoko tautinius šokius, žaidė krepšinį, žvejojo, važinėjo dviračiu ir pan. Svečiai, gyvendami birštoniečių šeimose, turėjo progos artimiau susipažinti ir su mūsų krašto kultūra. Kad jiems pažintis su Birštono gimnazija padarė didžiulį įspūdį, bylojo susižavėjimo šūksniais palydimi ekrane demonstruojami vaizdai, šypsenas plaunančios atsisveikinimo ašaros, draugiški apsikabinimai.Šventė baigėsi bendru AIESEC organizacijos projektus vienijančiu šokiu, o svečių patirti įspūdžiai, užfiksuoti vaizdai garsins Birštoną ir Lietuvą toli už jos ribų.
Plačiau apie AIESEC organizaciją ir projektą „If I were you“ paprašiau papasakoti šio projekto kuratorę Birutę Sinkevičienę.
AIESEC – yra didžiausia pasaulyje studentų valdoma organizacija, kuri turi daugiau nei 50 000 narių, esančių 107 valstybėse bei teritorijose. Tai jaunimo ugdymui suformuota įvairiapusė erdvė, kurioje pateikiamos galimybės vystyti šiandienai ir rytdienai visuomenėje reikalingus įgūdžius. Čia gali teorines žinias pritaikyti realiame gyvenime. Nesvarbu, ką studijuoji, gauni šansą apsispręsti, ko nori ateityje. AIESEC ne tik didžiausia, bet ir seniausia jaunimo organizacija, gyvuojanti per 60 metų. Taigi patirtis didžiulė, jos veikla gerai žinoma. Aš apie ją sužinojau iš prieniškės Gintarės Bėtaitės, kuri buvo Kauno AIESEC biuro darbuotoja. Pernai įsijungti į šią organizaciją mus pakvietė kaip tik Kauno AIESEC biuras. Anksčiau jis kitataučius studentus įdarbindavo tik Kaune, šiemet pradėjo įdarbinti ir kituose miestuose. Kvietimą su malonumu priėmėme. Balandžio pabaigoje sulaukėme Terre ir Limia, vėliau ir Cheng. Jie laikinai pakeitė mūsų mokytojus ir anglų kalba vedė įvairias pamokas.
Ar šie jaunuoliai yra būsimi pedagogai?
Tikrai ne. Štai meksikietė yra ryšių komunikacijos bakalaurė, indonezietė studijuoja diplomatiją ir tarptautinius santykius, o kinas – teisės magistras. Visi labai išsilavinę ir įvairiapusiški žmonės. Pažintis su jais mūsų vaikams buvo labai naudinga patirtis Jie gerokai praplėtė geografijos, istorijos žinias, daug sužinojo apie kitų šalių kultūrą. Be abejo, patobulino ir anglų kalbos žinias, nes bendravo tik angliškai. Vaikai turėjo progos palyginti švietimo sistemas. Šie trys jauni žmonės yra iš turtingų šeimų, bet dauguma jų tautiečių yra beraščiai. Anot svečių, tokia gimnazija, kaip Birštono, jų tėvynėje galėtų būti tik privati.
Kaip moksleiviai priėmė naujuosius mokytojus?
Buvome nustebinti savo vaikų žingeidumo, noro bendrauti. Pradžioje planavome, kad pamokos bus vedamos tik vyresniųjų klasių moksleiviams. Susidomėjimas buvo toks didelis, kad planus teko pakeisti. Stengėmės padaryti taip, kad ir mažiukai turėtų galimybę pabendrauti ir pabūti pamokose. Per dieną vykdavo 4-5 svečių pamokos.
Vaikus mokė svečiai. Ką tuo metu veikė mokytojai?
Tikra neatostogavo. Visi dalyvavome pamokose ir taip pat sėmėmės patirties. Smagu, kad pravesti pamokas kvietėsi ne tik anglistai, bet ir kitų disciplinų mokytojai.
Kaip vaikai bendravo pasibaigus pamokomis? Juk svečiai buvo jų mokytojai?
Atvykę jie iškart pasakė, kad mokytojai jie tik per pamokas, o joms pasibaigus nori būti draugai. Taip ir buvo.
Jūsų gimnazija dalyvauja daugybėje projektų. Kuo šis išskirtinis?
Pirmiausia tuo, kad bendravimas buvo ilgalaikis, tęsėsi net dvi savaites. Per šį laikotarpį visi labai susidraugavome, daug ko išmokome, o vaikams buvo didelė motyvacija mokytis, pažinti, bendrauti.
Kaip svečiams patiko Birštonas?
Išsiskyrimo ašaros daug ką pasako. Terre ir Limia Lietuvoje jau pora mėnesių. Anksčiau jos dirbo Kauno mokyklose, bet kiekvieną dieną vis kitoje. Gyveno nuomojamame bute, todėl nebuvo ir tikro šilto bendravimo. Birštone visi visą laiką dirbo vienoje mokykloje, gyveno šeimose, ir visur buvo šiltai priimti. Graži draugystė užsimezgė ne tik tarp vaikų, bet ir suaugusiųjų. Buvo puiki proga artimiau susipažinti su mūsų kasdienybe, kultūra.
Onutė Valkauskienė
