Gražiausia jurginų puokštė – kunigaikštienei Onai Vytautienei
Rugsėjo 4-ąją, trečiadienį, Birštono kultūros centre buvo atidaryta tradicinė jurginų šventė-paroda „Jurginų žiedai Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Onai Sudimantaitei-Vytautienei“.Visą fojė puošė nuostabaus grožio ir spalvų pavieniai jurginų žiedai ir įspūdingos kompozicijos, kurias sukūrė jurginų augintojos ar bendruomenės. Ant palangės įsikūrė Joanos Šliaužienės jurginų fotografijų paroda.
Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasveikino gausų būrį jurginų augintojų, kuris, kaip pastebima, kiekvienais metasi vis auga. Matydama tokį susidomėjimą jurginais, merė pasiūlė įsteigti jurginų mėgėjų klubą.
Visos Birštono savivaldybės bendruomenės atnešė kunigaikštienei Onai Vytautienei skirtas puokštes, tačiau pačią originaliausią ir didžiausią (ją kurią į fojė nešė 4 vyrai) sukūrė išradingos Škėvonių moterys.
Jurginas ir seniau buvo populiari, dainose apdainuota darželių gėlė.
Mūsų krašto žmonės žino, kad jurginus į Lietuvą atvežė daktaras, rašytojas Stanislovas Moravskis, o vėliau jie išplito po visą šalį. Dabar jurginai vėl išsikovojo vietą darželiuose. Niekas nenuginčys jurginų išdidaus grožio, žiedų spalvingumo. Tai tikrai karališkos gėlės, tinkančios visomis progomis.
Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Vytas Kederys trumpai papasakojo apie kunigaikščio Vytauto Didžiojo žmoną Oną, taip pat paminėjo apie karališkos kilmės moterų sąsajas su Birštonu, kodėl joms skiriamos karališkų gėlių puokštės.
Kunigaikštienė Ona Sudimantaitė-Vytautienė
Istorijos šaltiniuose aptinkama, kad Ona Sudimantaitė ištekėjo už didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto apie 1370 m. ir galėjo būti dvidešimties metų.
Didžioji kunigaikštienė du kartus padėjo savo vyrui ypač sunkiomis jo gyvenimo aplinkybėmis. Pirmą kartą Ona išvadavo Vytautą iš Krėvos pilies, kur jam grėsė arba jo tėvo Kęstučio likimas, arba ilgametis kalėjimas, o antrą kartą – 1389 m., po nepavykusio sąmokslo paimti klasta Vilnių.
Apie didžiosios kunigaikštienės Onos dalyvavimą Lietuvos politiniame ir socialiniame gyvenime to meto šaltiniuose duomenų nėra, bet jos vaidmenį liudija netiesioginiai faktai. Kai 1392 m. Vytautas Astravos dvare, netoli Lydos, pasirašė sutartį su Jogaila ir jo žmona Jadvyga, lenkai pareikalavo, kad kunigaikštienė laiduotų, jog jos vyras ištesės visus sutartyje numatytus pažadus. Kunigaikštienė Ona tai padarė, išdavusi Astravoje du garantijos dokumentus.
Vokiečių ordinas labai aukštai vertino didžiosios kunigaikštienės Onos politinį vaidmenį Lietuvoje. Jai buvo siunčiamos brangios dovanos: muzikos instrumentai, puikūs Reino vynai, vynuogės. Kryžiuočių ordino sostinėje Marienburge kunigaikštienei buvo surengtas labai iškilmingas priėmimas, jai ir jos palydai dovanotos prabangios dovanos. Dovanos liudija ne tik Vytautienės politinę reikšmę, bet ir jos išrankų skonį, kuriam norėta įtikti. Ji garsėjo kaip viena puošniausių Rytų Europos moterų.
Gavęs žinią apie Onos Vytautienės mirtį, Vokiečių ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę šv. Mišias visose Ordino bažnyčiose.
Ne tik jurginų žiedai, bet ir eilėraštis
Kiekvienais metais Ona Valerija Grybauskienė iš Nemajūnų į parodą pristato ne tik kelias įdomias jurginų puokštes-kompozicijas, bet ir parašo eilėraštį apie jurginus. Šį kartą tai buvo eilės „Birštono“ jurginui.
Kai vėjas virš Nemuno nutyla
Ir paukščiai rytą sveikinti pradės,
Jurginas aikštėje pražysta saulei kylant,
Prie „Laiko ritmų“ visą rudenį žydės.
Selekcininkė Zita jį mums padovanojo
Ir pavadino Birštono vardu.
Pro šalį eidamas sustoki,
Prisėskim ant suolelio. Pasigrožėsime kartu.
Daug Birštone gėlių visokiausių,
Bet toks jurginas tiktai vienas.
Linkėkim jam žiedų gražiausių.
Te nepakanda šalnos jo, kai rudenį trumpėja dienos.
Padėkos jurginų augintojoms
Merė įteikė padėkos raštus jurginų augintojoms Onai Valerijai Grybauskienei, Žydruolei Pivoriūnienei, Joanai Šlaužienei, Birutei Laukevičienei, Onai Laukaitienei, Genovaitei Valaitienei, Marijonai Žiūkienei, Onai Adomaitienei, Irenai Marčiulaitienei, Siponių krašto ir Birštono vienkiemio bendruomenėms ir paragino balsuoti už gražiausią jurginų kompoziciją.
Daug žmonių apžiūrinėjo jurginus, džiaugėsi jų grožiu, kalbino augintojus. Škėvonių bendruomenės narė Žydruolė Pivoriūniene turi daugiausia jurginų, sako – apie 1000 gumbų pasodina. O kiek veislių, tiksliai pasakyti negali. Dauguma jos kolekcijoje esančių jurginų turi savo istorijas, tačiau yra ir tokių, kuriuos paprasčiausiai įsigijo. Dabar pats jurginų žydėjimas, bet Žydruolė sako, kad jos darželyje (darže) dar yra nemažai veislių, kurios žydės vėliau. Į savo milžinišką karališką puokštę škėvoniškiai sudėjo apie 100 žiedų, tarp kurių vyrauja jurginai.
Paroda veiks iki rugsėjo 6 d. Iki šio laiko kviečiame atvykti ir balsuoti už patikusius gėlių žiedus.
