Pavasario lygiadienis ant aukščiausios Prienų kalvos
Mūsų, Kunigiškių pagrindinė mokykla, draugauja su Prienų sveikos gyvensenos klubu ,,Versmenė“. Jau rudenį kartu su šiuo klubu ant Prienų kalvos šventėme rudens lygiadienį, tuo paminėdami Baltų vienybės dieną. Šį pavasarį labai apsidžiaugėme, kad klubas mus vėl pakvietė į savo organizuojamą renginį.
Kovo 18 dienos pavakare mokyklos Jaunieji miško bičiuliai „Degsniukai“ ir jų vadovė Ona Žvaliauskienė atvyko į šventę. Kiek galėjome, tiek stengėmės prisidėti prie renginio, kad ne svečiais, o tikrais dalyviais būtume. Ant kalvos sukrovėme didelį laužą. Jį bekraunant virš mūsų galvų praskrido gervių porelė, tartum sveikindama mus.
Renginį pradėjo dvi vaidilutės – senovės lietuvių šventosios ugnies kurstytojos. Jos supažindino su senosiomis baltų tradicijomis. Buvo įdomu išgirsti, kad mūsų protėviai nieko nedarydavo be reikalo, visos apeigos buvo pagrįstos ir prasmingos.
Pavasario lygiadienis, kai diena susilygina su naktimi, senovės lietuviams buvo svarbi šventė. Jie tikėjo, kad lygiadienio rytą, išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Visi laukdavo pavasario, nes nuo jo, buvo manoma, priklausydavo derlius.
Per pavasario lygiadienį būdavo svarbu, kad dalyvautų daug žmonių ir kad visi kažką veiktų.
Kai „Degsniukai“ dalijo visiems susirinkusiems pačių iš spalvoto popieriaus išlankstytas gerveles, virš kalvos praskrido nemažas būrys pilkųjų gervių, savo klyksmu linkinčių mums gero pavasario sutikimo.
Kiekvienas, gavęs popierinę gervelę, turėjo ją pakabinti ant kalvos augančių medžių šakų. Prieš jas kabinant kiekvienas dalyvis turėjo kažką palinkėti Žemei. Keletas palinkėjimų:
Ø Geroji gervele, parnešk mums ant sparnų pavasarį.
Ø Suteik, gervele, mums jėgų, kantrybės, sveikatos saugojant brangiausią turtą – Motiną Žemę.
Ø Suteik mums sąmoningumo, kad sugebėtume perduoti ateinančioms kartoms švarią žemę.
Atsiprašėme Žemės už mūsų jai daromas skriaudas, už dėmesio, pagarbos stoką.
Klubo narė Aldona Vabolienė papasakojo apie senovės lietuvių papročius, paukščius, daug dėmesio skirdama gervėms.
Gervė – šeimos simbolis. Jos pavasarį šoka nepaprastai gražius tuoktuvių šokius. Šokį pradeda auštant, gracingai spyruokliuoja savo ilgomis kojomis, užverčia aukštyn kaklus ir meta į orą žolės kuokštelius. Ir vėlesnėje lietuvių tautosakoje gervė dažnai lyginama su brandos metus pasiekusia mergele, būsima nuotaka.
Per lygiadienį mūsų protėviai įkurdavo naują, švarią pavasario ugnį, nes ugnis – tai žemės Motinos širdis, palaikanti savo vaikų gyvybę.
Vaidilučių padedami užkūrėme laužą. Vaidilutės visiems dalyviams padalijo grūdų, druskos ir senos šventintos verbos. Kiekvienas dalyvis mesdamas į ugnį grūdus linkėjo žemei gero derliaus. Mesdami druską bandėme sudeginti blogybes, tūnančias mumyse. O metant senos verbos šakelę prašėme Motiną Gamtą, kad greičiau ateitų pavasaris, užgimtų nauja gyvybė.
Kad būtume vieningi, sveiki ir stiprūs, saugodami ir globodami mūsų žemę ir kad susijungtume visi čia esantys sustoję rateliu, perduodami vienas kitam ąsotį, ragavome gaivios giros.
Atsigaivinę gira budinome pavasarį, skleisdami kuo didesnį triukšmą: švilpdami, dūduodami, trimituodami, grodami stengėmės prišaukti pavasarį.
Kad tinkamai pasiruošę sutiktume grįžtančius paukščius, susiskirstę į komandas turėjome padaryti kuo dailesnį lizdelį, kad paukšteliai norėtų jame perėti. Lizdelį reikėjo ir pristatyti. Per lizdų pristatymus vieni dalyviai deklamavo eilėraščius apie paukščius, kiti dainavo dainas, minė mįsles, sakė patarles…
Kita užduotis buvo rasti paslėptus gervės kiaušinius (jie buvo padaryti iš mažų moliūgėlių), nes šie paukščiai lizdus krauna ant žemės, slepia kiaušinius tarp nendrių ir krūmokšnių. Šis žaidimas labai įdomus tuo, kad kiaušiniai buvo sunumeruoti ir reikėjo rasti visus priešiningos komandos kiaušinius. Komandos pasklido po kalvos teritoriją iš pradžių jų slėpti, o po to ieškoti. Visi daug lakstėme, judėjome, o tai ypač svarbu per lygiadienį.
Kita rungtis buvo užsimerkus kuo ilgiau išstovėti ant vienos kojos. Kas išstovės ilgiausiai, tas visus metus bus labai sveikas. Rungtyniaujančių buvo labai daug. Nugalėtojai buvo apdovanoti dar ir prizais.
Renginiui baigiantis visų laukė ir vaišės. Koks lygiadienis be vaišių. Ne veltui būdavo sakoma: „Jei yra vaišės per šventes – tai bus ir kasdieną“. Jų metu aptarėme renginį, kūrėme planus ateičiai.
Pabaigoje žaidėme žaidimą „Sveikuolių devizas“, kuris visiems labai patiko. Mūsų mokyklos komanda už aktyvų dalyvavimą gavo didelį krepšį lauktuvių, kurių užteko visiems 24 „Degsniukams“.
Už įdomų renginį, nuostabiai praleistą laiką, nuoširdų bendravimą ir dovanas dėkojame Prienų sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ nariams. Džiaugiamės, kad jie mus aktyviai įtraukia į savo klubo veiklą.
Prienų rajono savivaldybės
Kunigiškių pagrindinės mokyklos
Jaunųjų miško bičiulių „Degsniukai“
būrelio vadovė Ona Žvaliauskienė
