Turime daug iškilių žmonių
Balandžio 11 d. Prienų KLC pristatytas Prienų krašto muziejaus parengtas ir su Prienų r. savivaldybės finansine parama išleistas leidinys „100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių“.
„Turime daug iškilių žmonių“, – sveikindamas visus iškiliausius ir dėkodamas leidinio kūrėjams bei leidėjams kalbėjo Prienų r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius. Jo teigimu, galima buvo surinkti ir ne vieną tūkstantį Prienų krašto žmonių, vertų vadintis iškiliausiais, bet to padaryti neleido pati idėja. A. Marcinkevičius taip pat džiaugėsi, kad į sąrašą patekusių žmonių profesijos – pačios įvairiausios: menininkai, rašytojai, politikai, žurnalistai, gydytojai…
Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė papasakojo, kad idėja išrinkti 100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių kilo dar 2017 m. rudenį, pradėjus galvoti, kaip įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Reikšmingos sukakties proga prisimename ryškiausias asmenybes, savo veikla prisidėjusių prie Lietuvos valstybės atkūrimo, puoselėjimo ir stiprinimo. Juk Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – sėkmės istorija, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai: mūsų seneliai, proseneliai, tėvai, mes.
Prienų krašto muziejus paskelbė iniciatyvą ir pakvietė krašto žmones rinkti asmenybes, kurios savo darbais garsino ir garsina Prienų kraštą. Juk yra daug mūsų krašto žmonių, kurių darbai žinomi ne tik Prienų krašte, bet ir visoje Lietuvoje bei pasaulyje. Tai – mokslininkai, rašytojai, poetai, politikai, kariškiai, pasipriešinimo kovų dalyviai, mokytojai, medikai, menininkai, sportininkai ir t.t.
Idėja, pasak muziejaus direktorės, ne nauja, ji buvo išgirsta per radiją, kai buvo pasakojama, kad prieš šimtą metų viename Suvalkijos kampelyje taip pat buvo sudarytas panašus iškiliausių asmenybių šimtukas.
Muziejininkai sulaukė pasiūlymų, kad mūsų šimtuką rinktų ekspertai, tačiau nusprendė, kad geriausi vertintojai – žmonės, nes juk dirbama žmonėms.
Asmenybes į Prienų iškiliausių asmenybių šimtuką siūlė įstaigos, organizacijos ir pavieniai žmonės. Savo nuomonę telefonu, elektroniniu paštu ir kitokiais būdais pareiškė 1437 respondentai. Buvo siūlomi ir pavieniai asmenys, ir iš karto visas šimtas.
Įvertinus nuomones ir buvo sudarytas 100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių sąrašas. Jis pateikiamas abėcėlės tvarka, nes čia nėra nei pirmo, nei antro – tik šimtas pirmųjų.
„Šiame sąraše esantys 66 žmonės jau niekada apie tai nesužinos“, – sakė L. Batutienė, pakvietusi jų atminimą pagerbti tylos minute.
Muziejaus direktorė dėkojo Prienų rajono savivaldybei, finansiškai parėmusiai leidinį, ir „Naujojo Gėlupio“ redakcijai, viešinusiai akciją bei spausdinusiai informaciją apie visus pasiūlytus kandidatus.
Leidinį galima įsigyti Prienų krašto muziejuje, o jo elektroninę versiją rasti muziejaus internetiniame puslapyje, skiltyje „Kraštiečiai“.
Gražia muziejaus iniciatyva džiaugėsi ir humanitarinių mokslų daktaras, tautosakininkas Kostas Algirdas Aleksynas. Pasak K. A. Aleksyno, garbė būti tarp iškiliausių, vienas kurių – jo mokytojas Antanas Lyberis, pakreipęs gyvenimą lituanistikos kryptimi. Jis taip pat džiaugėsi, kad sąraše – net trys žmonės, kilę iš Ingavangio: jis ir poetai Aldona Ruseckaitė ir Jonas Mačys-Kėkštas.
Renginyje dalyvavo ir vienas iš leidyklos „Terra Publica“ vadovų Vytautas Kandrotas. Tačiau, kaip juokavo iškiliausiųjų Prienų krašto asmenybių sąraše atsidūręs vyras, jis su žmona Danguole įrašyti kaip viena asmenybė ne be reikalo – juk jie kartu vadovauja leidyklai, dirba, kuria, rašo, leidžia. Jis sakė, kad iš pradžių, išgirdęs apie muziejaus paskelbtą iniciatyvą, į tai žiūrėjo skeptiškai, bet pamatęs visą išrinktą ir labai įvairų sąrašą, net nejaukiai pasijuto atsidūręs jame. Pasak Vytauto, jį labai imponuoja Mato Šalčiaus asmenybė, nes ir jis pats yra ne tik leidėjas, bet ir keliautojas.
„Smagu pakliūti į šį sąrašą, bet tai kartu ir įpareigoja – juk esame savo krašto ambasadoriai“, – kalbėjo Vytautas ir pažadėjo Prienų kraštui skirti dar daugiau dėmesio bei linkėjo šį sąrašą išplėsti penkis ar dešimt kartų.
Muziejaus direktorė priminė, kad su daugiau iškilių Prienų krašto asmenybių, neišrinktų į šimtuką, galima susipažinti muziejaus interaktyvioje ekspozicijoje.
Kunigas Alfonsas Bulotas pasakojo, kad gimė 12 km nuo Prienų – netoli Prienlaukio ežero. Jam, vaikui, Prienai asocijavosi su bravoru, Nemunu, pirmuoju tiltu per jį, gaisru. Dalintis dvasine duona – tapti kunigu jį paskatino tarnyba sovietinėje armijoje bei noras „remontuoti“ žmogų, kuriam skubaus „remonto“ reikėjo labiau nei jo tuo metu remontuojamiems radijo imtuvams. Kunigas aktyviai dalyvavo Jurbarko Sąjūdžio veikloje, todėl net yra pavadintas jų kraštiečiu, tačiau save visada laikė ir laiko Prienų krašto žmogumi.
Dalytė Raslavičienė gimė netoli Vištyčio ežero, tačiau nuo 1956 m. yra Prienų krašto gyventoja. Ji džiaugėsi, kad į šimtuką pateko daug tremtinių, politinių kalinių, nes svarbiausias jos ilgų metų darbas – rūpintis partizanų atminimo išsaugojimu.
Renginyje skambėjo Jurgio Montvilos skaitomos eilės bei Prienų KLC vokalinio ansamblio „Aksomas“ dainos.
