home Birštone Birštono muziejaus fondus papildė archeologiniai radiniai

Birštono muziejaus fondus papildė archeologiniai radiniai

Birštono miesto istorinės dalies teritorijoje, Birštono m. sav., Birštono m., Tulpių g. 4, UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ užsakymu 2018 m. rugsėjo 29–30 d. buvo atliekami detalieji archeologiniai tyrimai. Tyrimų vadovas – Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis. Tyrimai buvo atliekami pagal parengtą ir aprobuotą projektą: „Birštono miesto istorinės dalies, Birštono sav., Birštono m., Tulpių g. 4 sklypo detaliųjų archeologinių tyrimų 2018 m. projektas“. Kadangi žemės judinimo darbų vietoje buvo užfiksuotas XVII–XIX a. archeologinis kultūrinis sluoksnis, detalieji archeologiniai tyrimai atlikti projektuojamų požeminių konteinerių vietose. Detaliųjų archeologinių tyrimų metu buvo ištirta viena archeologinė perkasa. Archeologinių tyrimų tikslas – Birštono miesto istorinėje dalyje, Birštono mieste, Tulpių g. 4 sklype ištirti konteineriais užstatomą vietą, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinio paveldo objektų būklę (išlikimo laipsnį), archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, chronologiją, kultūrinio sluoksnio storį, fiksuoti radinius. Prieš tyrimus užstatomos aikštelės plote stovėjo 4 seni konteineriai. Taigi reikėjo kruopščiai ištirti 20 kv. m plotą, kuriame planuojama statyti naujus konteinerius. Siekiant kuo efektyviau nustatyti archeologiškai vertingą kultūrinį sluoksnį, žemės buvo kasamos iki įžemio rankiniu būdu, naudojant specialius archeologinius įrankius. Žemės paviršius, atkasti sluoksniai buvo tikrinami metalo ieškikliu, fiksuojami pjūviai ir radiniai. Būsimos konteinerių aikštelės vietoje pažymėta viena archeologinė perkasa. D. Petrulis kasinėjimų metu braižė brėžinius, vykdė fotofiksaciją, naudojo metalo ieškiklį, niveliavo bei inventorizavo archeologinius radinius. Žemės kasimo darbus atliko samdomi darbininkai. Iki 2018 m. saugomoje Birštono miesto istorinės dalies teritorijoje archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti. Ištirta viena 2x10 m dydžio perkasa – iš viso 20 kv. m plotas. Nustatytas 0,48 m storio XVII–XIX a. pažeistas kultūrinis sluoksnis su radiniais. Likusioje perkasos dalyje fiksuoti iki 1,60 m storio supiltiniai ir perkasto grunto sluoksniai, kurie datuojami XX a. Šie perkasti sluoksniai susiformavo tiesiant komunikacijų tinklus ir statant požeminius konteinerius. Daug metų slinkusius dirvožemio sluoksnius galėjo perklostyti ir patvinusi Nemuno upė bei į ją nutekantys gruntiniai vandenys. Tyrimų metu rasta XVII–XX a. pr. radinių. Iš viso rasta: 2 varinės monetos (Jono Kazimiero Vazos LDK šilingai), 8 keraminės molinių indų šukės, geležinė detalė, 3 stikliniai indai. Archeologiniai radiniai buvo perduoti Birštono muziejui, ataskaitų kopijos atiduotos į Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos istorijos instituto archyvus. Vertingiausi archeologiniai radiniai, patekę į Birštono muziejaus fondus – du XVII amžiaus viduriu datuojami Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos LDK šilingai. Šie šilingai yra dažniausiai šiuo metu žemėje randama moneta. Šios monetos susiję su Abiejų Tautų Respublikai (ATR) sunkiu laikmečiu XVII a. viduryje. Kraštą alino karai su Švedija ir Maskva, per šalį nusirito bado ir maro bangos. LDK neteko apie 48 proc. šalies gyventojų. Nuolat reikėjo pinigų atsiskaityti su samdyta kariuomene, o valstybės iždas buvo beveik tuščias. Kaip vienas šios problemos sprendimo būdų buvo 1659 m. nutarimas pradėti kaldinti varines monetas – šilingus. Šioms monetoms suteiktas priverstinis kursas: 3 šilingai prilyginti vienam sidabriniam grašiui. Šių monetų kaldinimas turėjo išspręsti dar vieną problemą – sumažinti valstybės pinigų apyvartoje buvusį milžinišką kiekį svetimų valstybių šilingų. Ypač daug valstybės pinigų apyvartoje buvo švedų valdomoje Livonijoje kaldintų šilingų – taip Švedija išveždavo iš ATR visavertes sidabrines monetas ir alino vietos iždus, didindama Švedijos iždo pajamas. Šiandien variniams Jono Kazimiero šilingams yra prigijęs „boratinkų“ pavadinimas, kilęs nuo Lenkijos ir LDK kalyklų nuomininko italo Tito Livijaus Boratinio (1617–1682) pavardės, pagal kurio projektą šios monetos ir pradėtos kaldinti. Manoma, kad šis paniekinantis terminas atsirado XIX a. dėl ypač gausaus šių monetų kiekio.

Jono Kazimiero Vazos LDK šilingai – moneta, išgelbėjusi Abiejų Tautų Respublikos iždą. LDK teritorijoje daugiausia šių monetų nukaldinta Vilniuje. 1664m. variniai šilingai pradėti kaldinti Vilniaus monetų kalykloje. Nuo 1664 m. birželio 4 d. iki 1666 m. gruodžio 30 d. jų nukaldinta daugiau kaip 400 mln. vienetų. Monetų kalykla veikė Žemutinės pilies teritorijoje. Ant Vilniuje kaldintų monetų matome LDK žemės iždininko Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino (1663–1676) monogramą. 1665 m. varinių šilingų kalykla atidaryta ir Kaune, Turgaus (dab. Rotušės) aikštėje, kur nuo 1665 m. iki 1667 m. nukaldinta daugiau kaip 40 mln. monetų. Ant Kaune kaldintų monetų matome LDK žemės iždininko Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino herbo vieną elementą – elnio galvą. Iš viso nuo 1660 iki 1666 m. šešiose LDK monetas kaldinusiose kalyklose nukaldinta daugiau kaip 887 mln. šilingų. Kiek mažiau nukaldinta lenkiškų šilingų – apie 700 mln. Toks milžiniškas varinių monetų kiekis leido atsiskaityti su kariuomene ir iš apyvartos išstumti svetimų kraštų smulkių nominalų monetas. Nukaldintų varinių šilingų kiekis buvo toks didelis, kad jie apyvartoje išbuvo net 100 metų. Archeologinių kasinėjimų metu Birštono mieste, Tulpių g. 4, rastos dvi XVII amžiumi datuojamos J. K. Vazos laikų monetos – šilingai yra labai prastos būklės, todėl jas būtina konservuoti ir restauruoti. Tinkamai sutvarkytos ir paruoštos eksponuoti, šios monetos papildys Birštono muziejaus archeologijos ekspoziciją.

Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja Angelė Sabaliauskaitė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close