Vaistiniai augalai Birštono savivaldybės teritorijoje
Ilgokai užtrukęs pavasaris jau čia. Pakelės pradėjo puoštis geltonais vištapienių, šalpusnių ir pienių žiedais. Iš patvorių pradėjo lįsti jaunų dilgėlių ir garšvų lapeliai, vietomis prieš saulutę sužaliavo žliūgės ir kiti gydomieji augalai. Netrukus pamiškės nušvis švelniais raktelių žiedais.
Po žiemos žmogaus organizmas nusilpęs, jam reikia tikrų vitaminų. Ankstyvą pavasarį kiekvienam nepakenktų išsivalyti organizmą ir atsikratyti per žiemą susikaupusių „šiukšlių“, numesti vieną kitą atliekamą kilogramą riebalų. Tam labiausiai tinka jaunų šviežių dilgėlių, kiaulpienių ar beržo lapelių arbatos, kurias patariama gerti kasdien apie porą savaičių. Su šiomis paprastomis, visur randamomis žolelėmis ne tik apšvarinsime kūną, bet ir atjauninsime odą, išvalysime kraują.
Pagal Astos Lankevičiūtės surinktus duomenis ir pastebėjimus, Lietuvoje randami ir naudojami keli šimtai savaiminės kilmės vaistinių augalų rūšių, o Birštono apylinkėse jų galima priskaičiuoti 195. Tiesa, augalų neieškota dirbamuose laukuose, daržuose, todėl liko neregistruota keletas Lietuvoje dažnų vaistažolių. Didžiausia rūšinė įvairovė aptinkama pamiškėse, pakelėse. Čia susitelkusios gausiausios paprastųjų čiobrelių, pievinių akišveičių, saldžialapių kulkšnių, rugiagėlių populiacijos. Iš svarbesniųjų galima paminėti vaistinę taukę, šventagaršvę, vaistinį valerijoną, penkiaskiautę sukatžolę, gluosnialapį debesylą, smėlyninį šlamutį, augančius Žvėrinčiaus pamiškės pievose. Škėvonyse gausu pavasarinių raktažolių, vaistinių dirvuolių. Dar galima rasti paprastąjį raudonėlį, jonažolę, skėtinę širdažolę. Naudžiūnų m. pelkėje – trilapį puplaiškį, pelkinę sidabražolę, pelkinį saliavą. Aplinkiniuose bevardžiuose miškeliuose randamas kvapusis lipikas, dvinamė katpėdė, apskritalapė kriaušlapė. Taip pat rastos 4 vaistažolės, įrašytos į Lietuvos RK. Iečialapė kalpokė neregistruota, nes kaip vaistinis augalas naudota tik kitose šalyse ir tik liaudies medicinoje. Siekiant pagausinti retų rūšių įvairovę, planuojama pasodinti (pasėti) kalninę arniką, meškinį česnaką, miškinę mėtą ir kt.
Be augalų, lietuvių liaudies medicinoje naudojamos 5 grybų, 2 kerpių ir viena samanų rūšis. Pasak A. Lankevičiūtės, Birštono apylinkėse aptinkami grybai: įžulnusis skylenis, tikroji pintis, kietoji kempinė; kerpės: islandinė kerpena ir elninė šiurė. Iš samanų galima paminėti kiminus, kurie buvo naudojami kaip drėgmės surinkėjai, neleidžiantys pelyti medienai, laikomiems vaisiams, daržovėms, ir kaip lesalo paįvairinimas naminiams paukščiams vietoj žolės. Dabar mūsų spaudoje galime rasti straipsnių apie gydimąsi pelkiniu kiminu, naudojant kaip tvarstį žaizdoms gydyti. Užsienio spaudoje nurodomas daugelio kiminų rūšių tinkamumas šiam tikslui, todėl nevertėtų nustatinėti konkrečios, o naudoti gausiausiai augančią. Tarp jų tikrai bus ir magelano, ir garbanotasis. Kitose šalyse naudojama ir daugiau samanų, kerpių rūšių, kurias randame Birštono apylinkėse. Tai kerpės: kuoduotoji kedenė, selėninė briedragūnė, vagotasis kežas ir kt. Samanos: paprastoji maršantija, kūginė apižėlė, paprastasis gegužlinis, šakotoji dvyndantė, skrotelinė rožiasamanė ir kt. Jų panaudojimo spektras labai platus, nuo žaizdų gydymo iki navikų slopinimo. Islandiškosios samanos labai padeda nuo bronchito: vieną šaukštelį džiovintų islandiškųjų samanų užplikyti puodeliu verdančio vandens ir gerti vakare prieš miegą.
Birštono savivaldybės teritorijoje taip pat rasta 12 grybų rūšių. Iš jų galima paminėti baltaviršūnį elniagrybį, raudongalvį baltiką, tikrąją raudonpintę (įrašyta į Lietuvos RK), žiemkentę sausapintę. Užsienio spaudoje nurodomos jų antivirusinės savybės, naudojimas slopinant piktybinius ir nepiktybinius auglius.
Ankstyvą (šįmet nelabi tinka toks pavadinimas) pavasarį, pakol dar neišsprogo lapeliai, labai geras laikas rinkti beržų pumpurus, kurie užplikyti karštu vandeniu sulaiko šlapimą. Trijų savaičių beržo lapų arbatos kursas iš organizmo išvalo susikaupusias nuodingas medžiagas ir skysčius. Labai naudinga ir beržų sula, kurios per dieną reikėtų išgerti ne mažiau kaip1 litrą.
Taigi skubėkime pasinaudoti tais augalais, kurie yra šalia mūsų. Dabar pats tinkamiausias laikas jų pagalba stiprinti sveikatą.
Stasė Asipavičienė
