Jieznas pasitinka savo 525-ąjį gimtadienį
Jieznas šiemet ruošiasi švęsti paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 525-ąsias metines. Tad visi didesni ar mažesni šių metų renginiai bus skirti garbingai sukakčiai pažymėti. Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius jau turi parengęs ir vėliavėles su miestelio herbu, jomis bus papuošta Vytauto gatvė nuo autobusų stoties iki bažnyčios.
Gegužės 12 dieną Jiezno bažnyčioje vyko antrasis respublikinis muzikos festivalis „Baroko ritmu“, neseniai Kašonių bendruomenėje vyko paplūdimio tinklinio varžybos, kurios irgi buvo skirtos artėjančiam jubiliejui.
Jau būtų galima ant gatvės apšvietimo stulpų kabinti ir sumažinto modelio Jiezno vėliavos kopijas, tačiau, anot seniūno, reikia tuos apšvietimo stulpus bent perdažyti, kad būtų gražesnis ir šventiškesnis įvaizdis.
Seniūnas seniai domisi istorija, tad ir miestelio praeitis jam puikiai žinoma, kaip ir sąsajos su grafais Pacais, kurie čia yra palikę giliai įspaustus pėdsakus. Seniūnas pasakoja, kad Jieznas pirmą kartą paminėtas 1492 m. gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje, kuria Darsūniškio bažnyčiai pavedama imti dešimtinę iš Jiezno dvaro.Tai rodo, kad tuo metu dar nebuvo Jiezno bažnyčios, bet dvaras jau egzistavo. Istoriniai faktai ir išlikę dokumentai liudija, kad XVII a. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos didysis iždininkas Steponas Pacas ir Jieznas iki XVIII a. buvo Pacų giminės rezidencija.
Jiezno dvarą 1633 metais įsigijo LDK pakancleris Steponas Pacas, pradėjęs Jiezne kurti savo giminės rezidenciją. XVII a. viduryje Jiezno miestelis buvo perplanuotas, o 1670 metais pašventinta nauja Jiezno bažnyčia, pastatyta Lietuvos didžiojo kanclerio K. Z. Paco iniciatyva.
Anot seniūno, Pacų giminės atstovai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje užėmė labai aukštas pareigas, dalyvavo svarbiausiuose istoriniuose įvykiuose. Griūvant Abiejų Tautų Respublikai, Pacai dalyvavo sukilimuose, todėl caro valdžia galutinai atėmė iš jų Jiezno rūmus bei visus turėtus dvarus ir turtus.
Jiezno rūmų atgimimą galima sieti su XVIII a. amžiaus antra puse ir Antano Mykolo Paco, LDK didžiojo raštininko, LDK kariuomenės pulkininko asmenybe. Prabangias statybas ir investicijas į rezidenciją lėmė tai, kad jis vedė Teresę Barborą Radvilaitę, kuri atsinešė didelį kraitį. Be rūmų plėtros, buvo iš naujo išpuošta Jiezno bažnyčia, perstatytas pagrindinis jos fasadas bei pristatyti puošnūs bokštai.
Beje, seniūnas pamini, kad prabangūs Jiezno Pacų rūmai buvo dar vadinami ir lietuviškuoju Versaliu.
Ir šiuo metu Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia yra viena gražiausių ir prabangiausių Dzūkijos regione.
Seniūnas pamini, kad pažymėti Jiezno 525-ąsias metines ruošiasi ir meno žmonės, tokie kaip skulptorius Z. Buterlevičius ir J. Brazionienė. Jie nori ta proga miesteliui parengti dovaną, jų pavyzdžiu paseks ir kiti kūrėjai.
Seniūnas sako, kad planuojama išlieti iš bronzos Jiezno rūmų maketą (medinį variantą yra padaręs Jiezno istorijos puoselėtojas V. Gusas) ir pastatyti ant akmens pievelėje priešais seniūnijos pastatą. Tiesa, dėl vietos tebevyksta diskusijos, nes istorija besidomintis ir Pacų rūmų statinių fragmentus puoselėjantis V. Gusas nurodo kitą vietą – kitoje gatvės pusėje esančiame privačiame sklype. Tačiau seniūnas mano, kad pievelė priešais seniūnijos pastatą yra geresnė vieta, nes nereikės išpirkti privačios žemės, iš čia atsiveria ir gražus Jiezno ežero peizažas.
A. Bartusevičius šiuo metu derina susitikimą su Darsūniškio seniūnu, klebonu ir kultūros atstovais. Susitikime būtų kalbama apie 525-ųjų metinių pažymėjimą Darsūniškyje. Spalio 2 dieną numatoma daryti bendrą intenciją – pasikviesti vyskupą Juozapą Matulaitį ir Jiezno bei Darsūniškio klebonus, įnešti improvizuotą auką bažnyčiai.
„Dar galvojame surengti ir didelį žygį, kad išleistą žinią galėtų nešti žygeiviai. Nenorime apsiriboti vien tik Jieznu, norime, kad į renginį įsijungtų bendruomenės ir kitų vietovių gyventojai. Pats jubiliejus numatomas švęsti gruodžio 2 dieną – planuojama mokslinė konferencija, parodos ir kiti renginiai. Norime, kad būtų parodyta, koks didingas buvo Jieznas, jame stovėję rūmai, norime parodyti ir kitas istorines vertybes“, – sako seniūnas.
Be abejo, ši šventė neapsieis ir be svečių iš Lenkijos, kuriuos su Jieznu sieja Pacų giminė.
Reikia paminėti, kad Lietuvai paskelbus nepriklausomybę Jieznas buvo tapęs kovų židiniu. 1919 metais vasario mėnesį čia vyko dideli mūšiai. Raudonoji Armija buvo užėmusi Vilnių ir jau ruošėsi užgrobti Kauną, bet Jiezne sutiko didelį pasipriešinimą. Tad laiku sulaukę pastiprinimo lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis.
Greta seniūnijos pastato esantys buvę Pacų rūmų statiniai (jų savininkas Kęstutis Darliūnas) slepia dar daugelį mįslių ir audrina vaizduotę. Pastato viduje kai kurios patalpos atnaujintos, čia jau vyksta renginiai. Kieme iškastoje duobėje matosi originalūs stovėjusio bokšto pamatai. A. Bartusevičius pasakoja ir apie kitus buvusius rūmų bokštus, sienas ir kt. Iš tiesų tai jau turėtų būti istorikų ir archeologų tyrinėjimai ir atsakymai į laiko dulkių užklotus atminties klodus.
Jiezno praeitis buvo didinga, tačiau mes gyvename visai kitais laikais. Tad mums svarbi ir dabartis, kuri Jiezne taip pat kuriama su perspektyva jaunimui ir žmonių gerovei. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių, prioritetas skiriamas sportui, ypač ilgametes tradicijas turinčiam futbolui, švenčiamos šventės, suburiančios bendruomenes bendram labui – puoselėti ir garsinti savąjį kraštą gražiais ir prasmingais darbais.
