Kūrybinis projektas „Čia Lietuva!“. Kalba ir mes
Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros, Piliakalnių metais. Gražia sąsaja, tarsi tiltu, šios dvi motyvacijos padėjo į visos Lietuvos aktualijų akiratį įsirašyti ir Seimo nario Andriaus Palionio kūrybiniam projektui, patriotinio eilėraščio konkursui „Čia Lietuva!”. Juolab kad projektui šiemet penkeri metai. Nuo 2013 m. projektas augo ir dalyvių skaičiumi, ir konkursui teikiamų kūrinių branda. Kūryba – kaip ir žmogaus augimas, kai pirma gyvenimo diena apsupa garsų pasauliu, į kurį mes įsiklausome, vėliau bandome pamėgdžioti ir, patys to nesuvokdami, imame šnekėti gimtąja savo tėvų ir savo tautos kalba. Projektui „Čia Lietuva!“ teiktuose darbuose per skirtingas dalyvių amžiaus kategorijas atsispindi gimtosios kalbos auginimas, Lietuvos istorijos sampratos evoliucija, lietuviško žodžio auginimas rašte ir pačiame žmoguje. Patriotinio eilėraščio konkursas „Čia Lietuva!“ nuo pirmos savo gyvavimo dienos kėlė uždavinį – per gimtąją kalbą suburti visų kartų atstovus, kad patriotinis jausmas ne tik egzistuotų, bet ir gyventų, išmintis, patirtis sujungtų ir vienytų veržlumą ir optimizmą. Mums, Nemuno krašto žmonėms, svarbūs visi šioje derlingoje lietuvybe žemėje augintų didžių asmenybių priesakai. „Tauta gyvena kalboje“, – rašė mūsų kraštietis profesorius Jonas Kazlauskas. Neatsitiktinai Seimo nario Andriaus Palionio projektas yra vienas iš šio priesako misijos įgyvendinimo būdų. Gimtosios kalbos keliu drauge su Lietuvai ir gimtajai kalbai skirtu projektu eina įvairių kartų atstovai. Jų amžius nuo penkerių iki devyniasdešimties metų. Todėl vertinimo kriterijai atitinka ir kiekvienam amžiaus tarpsniui atstovaujantį žmogų. Gimtosios kalbos pažinimo, suvokimo ir atradimo laukas ir platus, ir iškalbingas, ir didžiai mylimas (nepriklausomai nuo amžiaus.) Patirčių spektras taip pat įspūdingai gražus! Ranka rašytos mažo žmogaus pirmosios raidės popieriaus lape iš didelio jaudulio kartais suklumpa, susvyruoja, ne vietoje palypėja arba nusileidžia. Tačiau viską atperka išsakyta didesnė už patį rašantįjį meilė piliakalniui, kuris saugo, anot rašančiojo, mane, mano gražų, mylimą kraštą ir Lietuvą. Drauge su amžiumi ir patirtimi eilėse ir rašiniuose stiprėja gimtasis žodis, svaresnė ir gilesnė tampa mintis, auginamas, ar jau užaugintas, ir patriotizmo jausmas. Akys ir mintys džiaugiasi, kai kūrėjui tampa svarbu „prisegti Lietuvą prie kiekvienos sodybos durų, prie krūtinės ir prie širdies“. Projekto „Čia Lietuva!“ įžvalga taikli – gimtoji kalba ir meilė Lietuvai labai stipri jungtis, kuriai amžius nėra kliūtis.
Šių metų kalbai skirto projekto konkurso tema – „Istorinė atmintis. Ką sako mūsų piliakalniai“. Atsižvelgiant į tai, kad piliakalniai – baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis, taikliai temą atspindėjo ir kalbos, ir meninės kūrybos darbai. Rašančių ir savo darbus siejančių su kūrybinės veiklos darbeliu šiemet buvo beveik du šimtai. Kūrybiniame projekte dalyvavo 14 švietimo įstaigų. Tarp jų 6 gimnazijos (Alytaus Šv. Benedikto, Birštono, Jiezno, Stakliškių, Prienų „Žiburio“ ir Veiverių Tomo Žilinsko), 5 pagrindinės mokyklos (Skriaudžių, Išlaužo, Šilavoto, Balbieriškio ir Prienų „Revuonos“), Prienų „Ąžuolo“ progimnazija ir progimnazijos skyriaus Ašmintos daugiafunkcio centro mokiniai, Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vaikai. Moksleiviams pasirengti konkursui padėjo 36 mokytojai. Atsiliepė 15 vyresnės kartos atstovų, Išlaužo Vaikų dienos centras, dvi bibliotekos: Birštono ir Išlaužo.
Į parodą Seime iškeliavo daugiau nei penkiasdešimt rašto ir „kalbančių“ meninės veiklos kūrybos darbų. Projekto „Čia Lietuva!“ kūrybinės veiklos darbų paroda vyko kovo 3 d. Seimo Spaudos konferencijų salėje. Parodos atidarymą savo apsilankymu pagerbė eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Į parodos atidarymą atvyko ir grupė dalyvių iš Prienų ir Birštono krašto. Vytenis Andriukaitis pasidžiaugė Seimo nario Andriaus Palionio inicijuotu projektu, skirtu kalbai ir Lietuvai, kad projekto tikslas tiesiogiai susitapatina su lietuvių tautos šviesuliu, gimtosios kalbos vedliu, Prienų ir Nemuno krašto žmogumi Justinu Marcinkevičiumi. Savo apmąstymų knygą „Justino Marcinkevičiaus laikas“ apie žymų lietuvių tautos žmogų, laisvės šauklį Vytenis Andriukaitis pristatė, padovanojo ir pasirašė kiekvienam parodos atidarymo dalyviui. Kūrybinio projekto iniciatorius ir organizatorius Seimo narys Andrius Palionis pasidžiaugė gimtojo krašto žmonėmis ir kalbai skirtu projektu „Čia Lietuva!“, kuris atrado lietuvių kalbos mylėtojus, o gimtasis žodis suvedė juos bendram tikslui. Parlamentaras pažymėjo, kad ir mažas darželinukas, ir brandaus amžiaus senjoras nori ir turi ką pasakyti gimtąja kalba, kad visi esame valstybės ir gimtosios kalbos sargai, o vienybės motina – kalba suteikia didelių galimybių kiekvienam kūrėjui būti savitam, individualiam, ieškančiam. Drauge ir vienija pilietiškumui, meilei, išlikimui.
Alytaus, Prienų ir Birštono krašto kūrėjų darbai eksponuojami Seimo rūmų Jungiamojoje galerijoje. Paroda veiks iki kovo 30 d. Jungiamoji galerija stiklo ir šviesos tuneliu sujungia antruosius ir trečiuosius Seimo rūmus. Atsitiktinis tai sutapimas ar ne, bet projektas –taip pat jungtis, tarp įvairių kartų žmonių ir kalbos, praeities istorijos ir šiandienos, kalbos ir valstybės. Ankstyvo pavasario saulė parodos atidarymo dalyviams nepašykštėjo nei spindulių, nei šilumos. Džiaugėsi žmonių akys ir širdys. Klausinėti nereikėjo. Švytintys veidai, iškalbingoje tyloje išklausytas kiekvienas pasisakiusiųjų žodis kalbėjo patys už save. Kalbos ir žmogaus šventėje mintijosi Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „Kad žodis tartum sparnas suplazdėtų, / kad virš galvos lyg varpas imtų gaust, / lydėdamas mus vieškeliu dulkėtu / kaip angelas: nuo žemės lig dangaus.“ Juose poeto prašymas ir testamentas, jo paties išlikimas po gimtinės dangum, su Nemuno žemės žmonėmis. Norėtųsi, kad vienos iš poeto eilių, gal net ir „Važatkiemis“, taptų ir paminklu poetui, ir himnu jo žemės žmonėms. Vytenis Povilas Andriukaitis knygoje „Justino Marcinkevičiaus laikas“ rašo, kad „patriotizmas turi būti grįstas tiesa“. Kalba ir mes – istorinė tiesa, kurios nepaneigsi, neišsižadėsi ir neatmesi.
Kūrybinio projekto „Čia Lietuva!“ koordinatorė Valė Petkevičienė
