Iš pasaulio veteranų irklavimo čempionato – su laimėjimu
Rugsėjo 8–11 dienomis Kopenhagoje (Danija) vykusiame tradiciniame Pasaulio veteranų irklavimo čempionate „2016 World Rowing Masters Regatta“ dalyvavęs Prienų kūno kultūros ir sporto centro irklavimo treneris Raimundas Kernazickas grįžo su medaliu.
Čempionato dalyviai varžėsi Bagsvaerdo ežere. Susirinko gerokai per 6000 irkluotojų veteranų (veteranais pasaulio čempionate laikomi sportininkai, sulaukę 27 m. ir 1 dienos) iš įvairių žemynų. Lietuvai atstovavo taip pat nemažai sportininkų: vyrų aštuonvietė dviejose amžiaus grupėse, moterų porinė keturvietė, dvi dvivietės, nemažai vienvietininkų.
Varžybų dalyviai buvo suskirstyti pagal amžiaus grupes ir reitingus. Kiekviename plaukime dalyvavo po 8 valtis, iš kurių išrinkti nugalėtojai. Tokio masto veteranų čempionatuose, į kuriuos susirenka tūkstančiai dalyvių, startuojama tik po vieną kartą. Ne etapais iki finalo, kaip kitose varžybose, antraip prireiktų kelių savaičių išaiškinti čempioną, kada toje pačioje amžiaus grupėje startuoja, pavyzdžiui, 64 sportininkai. Tad po kiekvieno finišo sportininkai pasiskirsto vietomis nuo 1 iki 8, o pirmųjų trijų vietų nugalėtojai apdovanojami medaliais. Veteranų čempionate nuo sportininko pajėgumų ir reitingo taškų priklauso, kokiame plaukime (savo amžiaus grupėje) teks plaukti, koks takelis bus skirtas (vieta starte nemažai lemia galutinį rezultatą). Visa startinių pozicijų atranka vykdoma kompiuteriu.
Prienietis irkluotojas R. Kernazickas startavo vienviečių ir dviviečių valčių klasėse. Savo amžiaus (nuo 60 iki 65 m.) grupėje vienviečių valčių klasėje Raimundas buvo penktas, jaunesnių (nuo 55 iki 60 m. g.) grupėje – ketvirtas.
Porinių dviviečių valčių klasėje savo amžiaus (nuo 60 iki 65 m.) grupėje R. Kernazickas ir P. Skrivelis laimėjo trečiosios vietos medalius. Vyresniųjų amžiaus grupėje su pernykščiu porininku A. Varnu, kuriam jau per 70 metų, atplaukė ketvirti.
Paprašytas pasidalinti įspūdžiais apie pasaulinio lygio veteranų irklavimo varžybas, jau antrose jų dalyvavęs sportininkas patikino, kad nors kartą dalyvauti yra verta. Nors tai brangus malonumas, o vienas starto mokestis – 50 eurų, verta vien dėl to, jog gali plaukti pačiomis naujausiomis valtimis. Net neverta jų lyginti su mūsiškėmis. Nesunkiai galima paskaičiuoti, kad keturi startai kainuoja 200 eurų. O kur dar registracijos mokestis, kelionės, kitos išlaidos. Šiam čempionatui Raimundas neslėpė išleidęs maždaug 500 eurų. Tačiau sportininkai dažnai daug ką daro savo lėšomis: ir valtis įsigyja, ir į varžybas vyksta. Kodėl? „Dėl savęs. Irkluojam, treniruojamės… Norisi pasitikrinti, pasilyginti su kitais. Pamatyti, koks pasaulinis irklavimo sporto lygis“, – kalbėjo irklavimo entuziastas, su baltu pavydu prisiminęs startą iš latvio (beje, tapusio čempionu) išsinuomota nauja Italijos valčių gamintojos kompanijos „Filippi“ porine dviviete. „Vien gera valtis apie 7 sekundes laiką pagerina. Abejoju, ar kada nors Prienuose turėsime bent jau panašią…“, – šyptelėjo irklavimo treneris, pabrėždamas, kad ir jo auklėtinis, ruošdamasis Kaune čempionatui su to paties italų gamintojo valtimi, gerokai pagerino savo rezultatus. Beje, tokios vienvietės valties kaina – apie 20 000 eurų.
Irklavimas – labai brangi sporto šaka. Ji pamažėle tampa vis populiaresnė, ypač tai akivaizdu po sėkmingų startų olimpiadose, bet irklavimo materialinė bazė dar daug kur labai silpna.
Prienuose yra geros sąlygas populiarinti irklavimo sportą tarp jaunimo (čia pat – Nemunas, įkurtas irklavimo sporto klubas „Nemunas“, o jo įkūrėjas treneris R. Kernazickas su porininkais pasaulio veteranų irklavimo čempionate atstovavo Prienams), tačiau irkluotojai neturi ne tik gerų valčių, bet ir elementarių sąlygų joms laikyti. Kaip liaudyje sakoma, verkiant reikia valtims naujo stogo, kad esamas vieną dieną neprispaustų pačių irkluotojų…
