Skaitymo šventė Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje
Skaitymo šventė „Lietuva skaito“ pakvietė ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos skaitytojus atversti lietuvišką knygą ir skaitant kartu paminėti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji paminėta renginiu „…Kad žodis tartum sapnas suplazdėtų“ (Justinas Marcinkevičius) ir susitikimu su prozininke, žurnaliste Sara Poisson.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos renginio dalyvius, susirinkusius šios šventės dvasią labiausiai įprasminančiame poeto Justino Marcinkevičiaus memorialiniame kambaryje, muzikiniu pasirodymu nudžiugino jaunosios akordeonistės Alvita ir Eligija Radzevičiūtės (mokytoja R. Žaldarienė) iš Prienų meno mokyklos.
Daugumą literatūrinių renginių savo įžvalgomis ir ypač gražiai skambančia gimtąja kalba papuošia daugelio knygų recenzijų autorė, lietuvių kalbos mokytoja Anarsija Adamonienė. Ir pastarajai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventei ji parašė esė „…Kalbai mūs – ak, nekaltai…“, kuria nusilenkė didiesiems gimtosios kalbos saugotojams ir gynėjams, mūsų krašto poetams ir kalbininkams – Justinui Marcinkevičiui, Antanui Maceinai, Antanui Lyberiui, Jonui Kazlauskui, Stasiui Barzdukui, Antanui Klimui, Jonui Palioniui. Renginyje mokytoja deklamavo Just. Marcinkevičių, pasidalijo mintimis apie gimtosios kalbos vertę, jos svarbą tautos gyvenime.
„Skaitydami knygą mes tarsi įgyjame draugą, kuris nuskaidrina vienatvės valandas, išblaško liūdesį, atsako arba padeda rasti atsakymus į iškilusius klausimus. Deja, neretai knygai pritrūksta laiko, todėl puiku, kad galime dalyvauti kartu su norimais, skaitytojų mėgstamais autoriais visuotinėje skaitymo skatinimo akcijoje „Lietuva skaito!“ – pasidžiaugė renginį vedusi Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Vida Paulauskienė, pristatydama į susitikimą su prieniečiais skaitytojais atvykusią rašytoją Sarą Poisson ir trumpai apžvelgdama jos biografijos bei kūrybos kelią.
Šis kelias prasidėjo Mažeikių rajone, Plikšiuose, kur 1964 m. gimė būsima rašytoja ir žurnalistė Rasa Tamonytė, vėliau tapusi Čergeliene, o pradėjusi rašyti pasivadinusi pseudonimu Sara Poisson.
Rašytoja yra sukaupusi nemažą žinių ir kūrybos bagažą. Ji yra baigusi Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą ir įgijusi žurnalistės kvalifikaciją. Žurnalistinį darbą dirbo sostinėje, Panevėžyje, Mažeikiuose. Dabar dirba ir gyvena Vilniuje.
Sakoma, kad „S. Poisson – viena iš paslaptingiausių lietuvių rašytojų, nepaisanti jokių ribų ir kanonų. Ji – poetė, prozininkė, eseistė, žurnalistė – ir nematoma viešųjų ryšių pogrindininkė. Provokatorė ir vienišė. Ten, kur ji pasirodo, palieka pėdsaką: prizinės vietos konkursuose, dėmesį traukiančios publikacijos žiniasklaidoje“. Rašytoją, kaip yra ji pati sakiusi, domina amžinosios temos, vergystė – darbas, nelaisvės tema… O sėkmė ir netgi laimė, teigia ji, – ne patys svarbiausi dalykai gyvenime.
Atsakydama į renginio vedėjos užduotą klausimą, o kokie dalykai gyvenime yra svarbiausi, S. Poison patikino vis dar neturinti atsakymo. „Ir kuo ilgiau gyveni, tuo sunkiau atsakyti į šį klausimą. Visa, ką rašau, tai kelias į atsakymą. …arba susitaikymas, kad jo tiesiog nėra“, – samprotavo rašytoja.
Klausytojams smalsaujant, kodėl pasirinkusi kūrybinį vardą „Sara Poisson“, beje, ne tik įdomų, bet ir paslaptingą, rašytoja sakė tai padariusi visiškai nesiekdama pasislėpti, o norėdama atsiriboti nuo tikrojo vardo, su kuriuo dalyvavusi „realiame pasaulyje“, t. y. dirbdama žurnaliste. „Literatūros gyvenime dalyvauti su nuosavu „veidu“ nesinorėjo. Ir gerai, kad žurnalistikos pasaulyje apie Sarą Poisson niekas nežinojo, arba sužinojo gerokai vėliau, kai jau buvo įpratę prie kūrybinio vardo, kuomet jis jau buvo išsikovojęs savo vietą“, – nuoširdžiai atviravo rašytoja.
Sara, sakė viešnia, yra modifikuotas jos pačios vardas (Rasa), tik sukeitus raides. O Poisson pridurta gana atsitiktinai – tuo metu, kai lietuvių literatūroje reiškėsi ir publikavo savo kūrybą kita autorė – Mari Poisson, Šiauliuose gyvenanti rašytoja Marija Jurgelevičienė, kuri buvo gana drąsi savo kūrybiniam gyvenimui pasirinkti kitą vardą. Apie jų pažintį ir „susidvejinimą“ S. Poisson pasakojo: „Mes susirašinėjome, draugavome, dalijomės įžvalgomis apie kūrybą. Ji ir pasiūlė neieškoti kito kūrybinio vardo, o paimti tą patį Poisson. Būti lyg seserimis“. Po kažkurio laiko Sara parašė netgi bendrą romaną su rašytoja, kuri nuo 2006 m. gyvena ir kuria Londone.
Paklausta, kaip suderina įvairių žanrų darbą ir šeimos gyvenimą, viešnia prisipažino, kad gyvenant vienai, be vyro, niekas netrukdė auginti dvi dukras ir rašyti. Kaip patikino, būtent tik išsiskyrusi su sutuoktiniu ir pradėjo aktyviau reikštis kaip rašytoja.
Per kūrybinį laikotarpį nuo 1999-ųjų S. Poisson yra išleidusi 8 knygas: poezijos knygas „Nelygybė“, „Kūno išganymas“, „Pasienis“, novelių knygą „Žmogus“, romaną (drauge su Mari Poison) „Šabaš“, esė knygą „Čiupinėjimo malonumas“. 2013 m. išėjo ketvirtoji eilėraščių knyga „Gražūs daiktai“, o 2014-aisiais – romanas „Madam, mada, madam“.
Autorės knygų buvo skaitę ir dalis renginio dalyvių, todėl tarp skaitytojų ir rašytojos gana greit užsimezgė atvira diskusija apie kūrybos įkvėpimą, motinystę kūryboje, moters vaidmenį šeimoje, darbo ir kūrybos suderinamumą ir kt.
Vėliau pašnekesiai dar keletą valandų tęsėsi prie arbatos puodelio. Bibliotekos bičiuliai bendravo su knygų autore, poetė St. Juršienė skaitė savo ir kitų autorių eiles. Ir toliau savo erudicija stebino mokytoja A. Adamonienė: deklamavo S. Poisson, kraštiečių poetų D. Kajoko, G. Dabrišiaus eiles, kalbėjo apie iškilius Lietuvos filosofus A. Maceiną, A. Šliogerį, pasidalijo jų filosofinėmis mintimis apie kalbą.
Rašytoja S. Poisson liko nustebinta tokio atviro priėmimo ir jos kūrybos vertinimo. Padėkojusi už likimo dovaną pabendrauti su skaitančiais, matančiais kūrinių gelmę prieniečiais, viešnia buvo išlydėta su gėlėmis, apkabinimais ir sutarimu padovanoti skaitytojams naują knygą, kuri, kaip paaiškėjo, jau ir pakeliui.
