„Kiekvieną darbą pradedu optimistiškai“

Rima Zablackienė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirba jau dvejus metus. Su administracijos direktoriaus pavaduotoja kalbamės apie tai, kaip sekasi dirbti politinio pasitikėjimo poste, koordinuoti ir kontroliuoti kuruojamų struktūrinių padalinių darbą ir spręsti iškylančias kasdienines problemas.

Dveji metai darbo po metus skirtingose kadencijose – nemažas laiko tarpas įvertinti, ar buvo verta užimti politinio pasitikėjimo postą? Ar priimtas sprendimas pateisino Jūsų lūkesčius? Kiek laiko prireikė adaptuotis prie naujų pareigų?

Ypatingos adaptacijos nereikėjo. Prieš tai turėjau trejų metų mero patarėjos darbo stažą ir kartu buvau Tarybos narė. Kadangi kuravau Tarybos sprendimų vykdymą, jau tada buvau susipažinusi su administracijos darbu. Man nieko nebuvo naujo ir ypatingo, kad reikėtų tam tikro laiko adaptuotis.

Ar pajutote skirtumą, dirbdama po metus dviejose kadencijose?

Per šiuos metus pasikeitė administracijos direktorius, meras. Pasakyti, kad iš esmės kažkas pasikeitė, negalėčiau. Kadangi aš jau dirbau šioje komandoje, ir eidami į rinkimus deklaravome tam tikrus siekius ir ketinimus, bendrą darbą kartu po rinkimų, tai didelių pokyčių neįvyko. Be to, niekada nebuvo žadama, kad darysime kažkokią revoliuciją darbe, kažką sugriausime ir statysime iš naujo. Tęstinumas visada yra geriau negu griovimas.

Tačiau buvo deklaruojama, kad iš administracijos skyrių vadovų ir specialistų bus reikalaujama didesnės darbo kokybės ir atsakomybės?..

Taip, tiesa. Kadangi administracijos vadovybėje dirbame dviese, tai ir direktoriaus, ir mano yra tokia pozicija, kad svarbiausia turi būti darbo kokybė: terminai, savalaikiškumas ir kokybiškumas – to ir siekiame, ir reikalaujame ir iš darbuotojų. Palaipsniui einame prie darbuotojų asmeninės atsakomybės, nes darbai, kuriuos atlieka specialistai, yra susipynę. Būna, kad darbai ar užsitęsia, ar kai kas nekokybiškai atliekama, todėl kartais bandoma išvengti asmeninės atsakomybės. Per dvejus darbo metus pajutau, kad mūsų specialistai tikrai stengiasi. Be abejo, klaidų pasitaiko, bet jas stengiamės taisyti ir jų išvengti. Sakyčiau, tas neklysta, kas nedirba. Ir protingas ne tas, kuris pamato klaidą, bet tas, kuris klaidą ištaiso. Administracijos darbo kokybė tikrai pakito. Noriu labai pasidžiaugti (atskirais darbuotojais – gal šito visai nereikia, juk toliau kalbama tik apie vieną )Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistu Juozu Šiugždiniu, atsakingu už kelius ir per šį laiką nė karto nenuvylusiu. Manau, kad mes turime kvalifikuotus, gerus specialistus, o žmogiškasis faktorius… jis kartais suveikia, tačiau kažkokio piktybiškumo nematau. Gal kartais būna atsipalaidavimo, bet tai mes bandome bendromis jėgomis išgyvendinti. Daug dėmesio kreipiu į atsakomuosius raštus, ypač tuos, kurie liečia gyventojus ir jų interesus, siekiu, kad atsakymas būtų aiškus, žmogui suprantamas ir nedvelktų sausu biurokratiniu atsirašinėjimu.

Kažkada buvo kalbama apie gyventojų aptarnavimą Savivaldybėje, įdiegiant „vieno langelio“ principą. Ar šis sumanymas bus įgyvendintas? Ar jo atsisakyta?

Tos minties neatsisakome. Tik kalbant apie „vieno langelio“ principą, iškyla klausimas, ar tai bus patogu žmonėms? Kita vertus, vadinamasis „vieno langelio“ principas lyg ir veikia dabar. Juk žmogus, atėjęs į administracijos sekretoriatą, gauna iš dalies nemažai informacijos, gali palikti ir prašymą, ir dokumentus priduoti. Tiesiog mes šį korpusą sustiprinsime. Kiek įmanoma daugiau informacijos bus suteikiama administracijos sekretoriate arba žmogus bus nukreipiamas tiksliai į reikiamą skyrių. Sieksime ir reikalausime iš administracijos darbuotojų, kad specialistai interesanto nesiuntinėtų iš vieno kabineto į kitą, patys nepakėlę ragelio ir nepasiteiravę, ar kolega gali spręsti iškilusią problemą.

Kaip administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuruojate Švietimo, Socialinės paramos skyrių bei seniūnijų veiklą. Papasakokite apie darbus ir veiklos rezultatus šiose srityse. Su kokiais rūpesčiais ir iššūkiais susiduriate švietimo srityje?

Švietimas – viena iš aktualiausių ir didžiausią biudžeto dalį gaunanti sritis. Noriu pasidžiaugti, kad praėjusiais metais „Revuonos“ pagrindinė mokykla įsivedė produktyvųjį ugdymą. Tai naujas dalykas šalyje, įdiegtas tik keliose mokyklose. Prieš gerą savaitę buvo atvažiavę specialistai iš Elektrėnų savivaldybės susipažinti su naujovėmis ir pasisemti patirties. Labai džiaugiuosi pačios mokyklos žingsniu, ieškojimu naujovių, patrauklumo. Džiugu ir tai, kad vietoj pagrindine vos netapusios Stakliškių mokyklos turime dar vieną gimnaziją, kuri rajone jau ketvirta. Nuoširdžiai džiaugiuosi Stakliškių gimnazijos direktorės gebėjimu suburti, uždegti kolektyvą. Be to, ką pasiekę (turi būrelius, dramą, muzikos mokyklos filialą), jie dar siekia tapti viena iš Mąstymą mokyklos modelio diegimo pradininkų Lietuvoje. Mokyklos vadovė turi viziją, kolektyvas tam pritaria. Pritariu įstaigos direktorės nuostatai: kad gimnazija turėtų šansą išlikti ir gyvuoti, ji turi tapti kitokia. Dabar esame sutarę susitikti su švietimo ir mokslo ministre aptarti galimybes. Jei ministerija pritartų šiam modeliui ir atsirastų galimybės tapti pilotine gimnazija, būtų skirtas papildomas finansavimas mąstymą ugdančio modelio diegimui mokykloje. Pirmasis mūsų žingsnis – įtikinti ministrę.

Kokios didžiausios švietimo problemos?

Aktualus ne tik Prienų rajone, bet, manau, ir kitose savivaldybėse, yra mokinių migravimas į kitas savivaldybes. Žinoma, yra ir pas mus atvažiuojančių, ir iš mūsų išvažiuojančių mokinių. Šis klausimas ir ateityje išliks aktualus. Manau, bent jau tol, kol išliks mokinio krepšelis, kuris vaiką pavertė preke, o kai kurias mokyklas įtraukė į negražią konkurenciją, kai pamirštama ugdymo kokybė ir prisirišama prie finansavimo galimybių. Kita visos sistemos ir nūdienos problema – klasių, valandų mažėjimas, mokytojų migravimas tarp mokyklų. Taip sunkiau užtikrinama ugdymo kokybė, nes mokytojas dirba po keletą valandų tai vienoje, tai kitoje mokykloje, neturi galimybių gerai susipažinti su vaikais, juos pažinti, įsigilinti į kiekvieno individualius gebėjimus ir galimybes. Taip pat ir tėvai turi savo viziją, kur jo vaikui geriau mokytis. Prieš praėjusią rugsėjo pirmąją buvau raginusi mokyklas nelaukiant spręsti problemas, jei žino, kad vaikai iš jų teritorijos išeina į kitas mokyklas. Su Stakliškių gimnazijos vadove ir mokyklos bei seniūnijos socialiniais darbuotojais apvažiavome šeimas, iš kurių vaikai išėjo į kitas mokyklas. Po mūsų vizitų pavyko susigrąžinti vienos šeimos dvi mergaites – kitų šeimų apsisprendimai buvo patys įvairiausi. Dalis tėvų vaikus iš Stakliškių mokyklos paėmė dėl to, kad turėjo signalą, jog mokykla nuo 2015 m. taps pagrindine, todėl rinkosi tą mokyklą, kuri turės tęstinumą. Kitoje šeimoje sprendimas taip pat buvo jau priimtas, ir tėvai nenorėjo vaiko „tampyti“. Būna, kad vaikas renkasi kitą mokyklą eidamas paskui geriausią draugą, o tėvai ir nesikiša. Pasižiūrėjus iš šalies, už mūsų rajono ribų yra gal ir sąlyginai prastesnių mokyklų, bet vaikai ten nukrypsta dėl tam tikrų lengvatų, „dovanėlių“. Jeigu mūsų savivaldybės mokykla skiria dėmesio ugdymo kokybei, labiau reikalauja, tai vaikas, būna, pasirenka mokytis ten, kur, deja, reikalavimai mažesni. Dabar svarbiausias mokyklų uždavinys – susirinkti mažuosius, kad jie neišbyrėtų. Juk jeigu neatvedė į mokyklą pirmokėlio, tai į šeštą klasę jo tikrai neatves.

Kokie iššūkiai socialinėje srityje?

Pasidžiaugti galima tuo, kad socialinės pašalpos ir kompensacijos, perdavus šias funkcijas savivaldybėms, paskirstomos daug tikslingiau, negu buvo anksčiau. Atsakingiau elgtis pradėjo ir tie, kurie šias pašalpas gauna. Išvengiame tokių dalykų kaip permokos. Praėjusiais metais nebuvo atvejų, kad žmogus ir socialinę pašalpą gauna, ir tuo metu jau būna įsidarbinęs. 2015 m. iš socialinių pašalpų sutaupytos lėšos – 93 829 eurai – buvo perskirstytos kitoms socialinėms reikmėms tenkinti: globos įstaigoms, globos reikmėms tenkinti ir lengvatiniam pavėžėjimui. Sumažėjo ir kompensacijos šildymui ir karštam vandeniui. Dėl to kitoms socialinėms reikmėms praėjusiais metais buvo perskirstyta 215 255 eurai. Tam įtakos turėjo daugiabučių namų renovacija. Norisi pasidžiaugti kvartaline renovacija Vytauto, J. Brundzos gatvėse, pasikeitusiu miesto centru. Renovacija palengvino šildymo naštą ir patiems gyventojams.

Bet dar daug yra gyventojų, kurie nenori renovacijos. Tiek gaunantys kompensacijas, tiek jų negaunantys baiminasi, kad šildymo išlaidos kartu su paskola bankui už daugiabučio namo renovavimą viršys mėnesio išlaidas, kurios skirtos už šildymą ir karštą vandenį dabar? Teko skaityti, kad Aplinkos ministerijos vadovybė yra ne kartą viešai tikinusi, jog gyventojams, pasiryžusiems atnaujinti daugiabučius, nereikės papildomų išlaidų. Neva jie už šilumą mokės tiek pat, kiek ir iki renovacijos, o pinigų, sutaupytų sumažėjus šilumos suvartojimui, pakaks ne tik kreditui grąžinti, bet ir bus galima sutaupyti apie 10 proc. Tai gal renovacijos procesą stabdo žinių stoka ir nepagrįstos baimės?

Taip ir turėtų būti, kad šildymo išlaidos po namo renovacijos neturėtų viršyti sumos, išleidžiamos už šildymą dabar. Kaip yra iš tiesų, sunku pasakyti. Miesto centre ir keleto Stadiono mikrorajone renovuotų daugiabučių namų šildymo sezonas praktiškai yra pirmasis. Tikslius skaičiavimus ir pavyzdžius bei palyginimus galima bus daryti pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui. Ir tai jie bus tik preliminarūs, kadangi praėjusiais metais buvo vienokia žiema, šiais – kitokia, mėnesis mėnesiui nelygus. Preliminarus palyginimas bus naudingas, o dabar, žiūrint į šildymo išlaidas, galima pasakyti, kad tuose namuose, kurie yra renovuoti, renovacija pasiteisino. Gyventojai, manau, be reikalo baiminasi. Bloga žinia ta, kad pirmųjų daugiabučių namų, kurie atsisakė renovacijos, butų savininkams pagal Vyriausybės nutarimą neleidžiama mokėti kompensacijų už šildymą. Šių metų sausio mėnuo – pirmasis, kai atsisakiusiems renovacijos kompensacijos visiškai panaikintos. Iš pradžių gyventojai galvojo, kad tai tik pagąsdinimas, o dabar, susidūrę su realybe, dalis daugiabučių namų organizuoja susirinkimus iš naujo ir nori namus renovuoti. Prienų butų ūkis šiais metais dar kartą tuose namuose organizuos susirinkimus ir vykdys pakartotinį procesą. Turbūt po tam tikro laiko žmonės suprato ne tik tai, jog kompensacijos negaus, bet ir tai, kad tie namai, kurie susitvarkė, gyvena daug gražiau, šilčiau ir patogiau. Ir atnaujintų namų infrastruktūra bus tvarkoma jau iš savivaldybės lėšų. O socialiai remtiniems asmenims apskritai nėra ko nuogąstauti, jiems valstybė 100 proc. padengia su renovacija susijusias išlaidas.

Kaip sekasi kuruoti seniūnijų veiklą?

Seniūnijose darbų niekada netrūksta. Visi aktualūs reikalai neapsieina be seniūnų pagalbos, be jų papildomai atliekamų darbų. Nuveikiama kur kas daugiau, negu išvardinta seniūno pareigybės aprašyme – pradedant socialiniais, švietimo, vaikų teisių reikalais ir baigiant atliekomis, keliais ar žemės reikalais. Trumpai tariant, be seniūnų neapsieinama niekur.

Šiais metais, kaip ir kasmet, daug dėmesio bus skiriama seniūnijų kelių priežiūrai. Keliai ir jų būklė – viena iš opiausių problemų ir administracijos direktoriaus pavaduotojo kuruojamų sričių. Ji nebus išspręsta artimiausiu metu ir visada bus probleminė, nes, kaip benorėtum, lėšos didėja ne taip, kaip auga mūsų poreikiai. Nors nėra ir labai mažos. Praeitais metais savivaldybės kelių priežiūrai ir kapitalo formavimui (asfaltavimui) buvo skirta 1 432 000 eurų (30 proc. daugiau negu 2014 m.), kurie buvo paskirstyti proporcingai visoms seniūnijoms. Šiais metais lėšų suma dar nežinoma, bet ji tikrai nebus mažesnė. Seniūnijos turės sudaryti prioritetinių darbų sąrašus, kad ir patiems seniūnams būtų aiškiau, ir gyventojams suprantama, kodėl tvarkoma viena, o ne kita gatvė, ir pan. Seniūnams keliamas reikalavimas atsakingiau naudoti kelių remonto ir priežiūros lėšas, kad pinigai pavirstų ne vien tik į žvyrą, o žvyras į purvą. Reikia, kad būtų atliekamas ir kapitalinis kelių remontas, ir projektavimas, ir kiti darbai.

Kiek dėmesio skiriama pakelių priežiūrai? Iš kokių lėšų šie darbai vykdomi?

Pakelių priežiūros darbai vykdomi š tų pačių lėšų. Tiek melioracijos darbai, kai reikia išvalyti kelkraščius, suformuoti sankasas, tiek šienavimo darbai yra perkami, tik kiekviena seniūnija juos perka pagal galimybes. Pakelių – sankasų priežiūros darbams seniūnai dažnai pasitelkia viešųjų darbų darbininkus bei siunčiamus dirbti visuomenei naudingą darbą už gaunamą pašalpą.

Kelių priežiūros srityje darbų niekada netrūks, bet vieni seniūnai juos vykdo greičiau, kiti yra šiek tiek inertiškesni, dar kiti galvoja, kad nėra pinigų, dirbsim tiek, kiek jų užteks. Bet, manau, yra dalykų, kuriuos galima – labai aiškiai nusistačius ribas ir pradėjus dirbti – įgyvendinti ir su minimaliomis lėšomis. Kartais su dideliu noru galima padaryti daug daugiau negu su dideliais pinigais. Todėl mūsų darbų artimiausi tikslai seniūnijose – siekti, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas pakelių tvarkymui, sankasų formavimui. Planuojame su administracijos specialistais ir su seniūnais aplankyti seniūnijas, apžiūrėti situaciją vietoje ir aptarti galimybes.

Daugiau atsakomybės bus reikalaujama ir iš pačių gyventojų, kurie nuosava žemės ūkio technika važinėja seniūnijos keliais. Mes turime suprasti ir žmonėms pasakyti, kad tie keliai yra visų mūsų – ne seniūno, ne savivaldybės, o visų. Žmonės turi tai suprasti ir kelius tausoti, negadinti, o po to nešaukti, kad neišvažiuoja. Būna, dirbamą žemę suaria, kelią išdarko, o jį sutvarkyti palieka kažkam… Seniūnas yra valstybės tarnautojas ir turės teisę nubausti (surašyti aktą) bei pareikalauti iš kelią sugadinusio asmens atsakomybės. Kai vienas, antras, trečias bus priverstas sutvarkyti suniokotą kelią, tada supras, kad gadinti jo nevalia. Geras, tvarkingas, švarus kelias turi tapti visų bendru siekiu.

Noriu prisiminti vasaros pabaigoje vykusį išvažiuojamąjį seminarą, kuris buvo organizuotas su Valstybine kelių direkcija ir kuriame dalyvavo rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai, rangovai, Kelių direkcijos atstovai ir dar keletas svečių. Dėkinga esu Kelių direkcijos Vietinės reikšmės kelių skyriaus vedėjui Stanislovui Stančikui, kuris pasiūlė tokį seminarą ir toliau visokeriopai mums padeda. Seminaras vyko visą dieną ir tikrai buvo naudingas. Jo metu vyko trijų rūšių kelių nedidelio ruožo tvarkymo darbai. Pirmiausia patys važiavome tais keliais, nustatėme problemą, išklausėme specialistų rekomendacijas, ką reikia su keliu padaryti ir kaip jį kokybiškai sutvarkyti, o vėliau, tą pačią dieną, dar kartą apžiūrėjome, kaip rangovas su darbu susitvarkė. Tai buvo aiškios specifinės problemos, kurias reikėjo efektyviai išspręsti. Be abejo, iš karto išaiškėjo ir kai kurių rangovų darbo problemos (galiu drąsiai sakyti, turime su kai kuriais rangovais labai daug problemų, todėl užjaučiu seniūnus, su jais dirbančius). Tos problemos, kurios atsivėrė, buvo ir anksčiau aiškios, bet anksčiau aiškindavo kiekvienas savo tiesas. O po šio seminaro, kuriame dalyvavo ir darbus komentavo kompetentingi Kelių direkcijos specialistai, atsikalbinėti ir kažką interpretuoti nebeliko erdvės. Parodomieji darbai yra viena, o kasdieninis kokybiškas kelių tvarkymas yra kita, bet tai turi būti siekiamybė. Manau, kad toks seminaras ne paskutinis, tik gal kitąkart jis bus kitokio pobūdžio.

Jūsų darbas neatsiejamas nuo bendravimo su žmonėmis. Kokie yra žmonės, kurie kreipiasi į administraciją?

Pilietiški. Tokių žmonių labai reikia ir norisi pasidžiaugti, kad jų yra. Noriu pakviesti visus rajono gyventojus ir toliau būti pilietiškiems, skambinti, informuoti apie negeroves ir problemas.

Kokie laukia artimiausi organizaciniai darbai?

Artimiausiu metu turėtų prasidėti seniūnijų ataskaitiniai susirinkimai. Kol kas nesame aptarę susirinkimų formato, bet yra įvairių pamąstymų. Visų seniūnijų ataskaitiniuose susirinkimuose norime matyti kuo daugiau vietinių gyventojų, kurie turi galimybę ateiti ir išsakyti savo skaudulius, pasidžiaugti gražiais dalykais, pabendrauti su Savivaldybės vadovais, įvairių sričių specialistais, Tarybos nariais. Norėtųsi, kad susirinkimuose vyrautų sveika diskusija, o ne tuščias (kaip kartais būna) politikavimas, kurio metu siekiama tik sukelti emocijas, paaštrinti santykius, papiktinti žmones.

…ir paskutinis klausimas, kuris turėjo galbūt nuskambėti pirmasis: su kokiomis mintimis pradėjote šiuos metus?

Mano tokia būdo savybė – kiekvieną darbą pradedu optimistiškai, kiekvieną darbo savaitę planuoju optimistiškai. Visada tikiu, kad, suplanavusi darbą, jį padarysiu. Visi šie darbai, apie kuriuos kalbėjau, laukia mūsų: ir atsakomybė už darbą, ir kokybės visose srityse gerinimas, ir gyventojų besikeičiantis požiūris į aplinką, kurioje gyvename, į kelius, kuriais visi važinėjame. Neapleisime, ką jau esame padarę, eisime į priekį, stengdamiesi įveikti visus sunkumus ir atlikti suplanuotus darbus.