Poeto Justino Marcinkevičiaus vardas sukvietė į Prienų krašto muziejų
Gruodžio 12 d. Prienų krašto muziejuje įvyko projekto „Ekspozicijos „Papasakoti gyvenimą…“, skirtos Justinui Marcinkevičiui“ koncepcijos pristatymas. Renginyje dalyvavo ir projektą bei koncepciją pristatė projekto autorė muziejaus vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė, bendrovės „Terra Media“ direktorius Algimantas Stankevičius. Į renginį atvyko ir Prienų šviesuomenės atstovai, poeto Justino Marcinkevičiaus giminės, artimieji, bendraklasiai, jo kūrybos gerbėjai.
Atvykusius į projekto „Ekspozicijos „Papasakoti gyvenimą…“, skirtos Justinui Marcinkevičiui“ koncepcijos pristatymą pasveikino Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, pirmiausia perdavusi poeto dukrų Jurgos ir Ramunės atsiprašymą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos negalės dalyvauti renginyje, kuriame pristatoma ekspozicijos, skirtos Justinui Marcinkevičiui, interaktyvioji dalis.
Prienų krašto muziejus yra pasiskelbęs poeto Justino Marcinkevičiaus palikimo saugotoju. Tuo pasidžiaugdama, muziejaus vadovė papasakojo, kad šių metų pavasarį ir vasarą rašytojo dukros atidavė nemažai poeto asmeninių daiktų. Muziejų taip pat pasiekė darbo kabineto baldai ir visa tai, kas buvo kabinete: stalas, spintutė, nedidelė minkštoji dalis, nes poeto našlė, dabar jau šviesaus atminimo Genovaitė Marcinkevičienė po rašytojo mirties buvo palikusi darbo kabinete viską taip, kaip buvo, ir nieko neleido judinti, sakydama, jog jai dar per anksti atsisveikinti su tais daiktais. Tačiau poeto dukros nusprendė kitaip – jos pamanė, kad tinkamiausia vieta ir didžiausia galimybė daiktams išlikti yra muziejus, todėl Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Prienų krašto muziejaus rinkinys Justinui Marcinkevičiui yra suformuotas ir dabar registruojamas, suteikiami eksponatams kodai. Visi daiktai, kurie pateko į muziejų, tampa eksponatais – jų, kartu su knygomis, gali susidaryti keletas tūkstančių, vien stambesnių – apie 700.
Pristatyta pirmoji ekspozicijos dalis, kuri kalba apie poetą, rašytoją Justiną Marcinkevičių kaip apie Kūrėją
Šiai ekspozicijos, skirtos Justinui Marcinkevičiui, daliai jau gautas Lietuvos kultūros fondo finansavimas – trečdalis iš visos projekto įgyvendinimui prašytos sumos. Pasak muziejaus vadovės, tai labai nedidelė dalis, kuri neleido įgyvendinti visų sumanymų. Kadangi projekte yra žodis „interaktyvus“, todėl ir buvo pirmiausia stengiamasi įgyvendinti šią dalį. „Pačios ekspozicijos gimimas yra gana sudėtingas vien dėl to, kad rašytojo – kaip žmogaus, kūrėjo, rašytojo, poeto, valstybės veikėjo, šeimos nario – asmenybė yra ypatinga ir ją visapusiškai atskleisti yra didelis iššūkis ne itin daug ir didelių erdvių turinčiam muziejui. Tikslinės grupės, kurioms turėtų būti skirta ekspozicija, – taip pat plati sąvoka, kadangi ją lankys ne tik mokiniai, bet ir poeto amžininkai, klasės draugai, bičiuliai. Tai viena grupė žmonių, kurie poetą myli savaip. Yra vidurinioji karta, kuri užaugo su „Laukine kriauše“, dabar gyvena su „Dienoraščiais be datų“ ir t. t…. ir dabartinė – Z karta, arba „kompiuteriniai“ vaikai, kurie Justiną Marcinkevičių pažįsta turbūt tik iš dainų ir iš tos pačios „Laukinės kriaušės“, – kalbėjo L. Batutienė, pridurdama, kad turint tokią auditoriją, labai sudėtinga atskleisti Justiną Marcinkevičių.
Projekto darbo grupė svarstė atskleisti rašytoją keletu aspektų: kaip kūrėją, kaip vieną iš pagrindinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veikėjų, kaip puikų šeimos žmogų – vyrą, tėvą, brolį, giminaitį. Aprėpti visų sričių nebuvo galimybės dėl finansinių apribojimų ir juolab sutalpinti vienoje turimoje (kol kas) patalpoje, atkuriant kuo labiau autentišką aplinką, kuri pulsuotų rašytojo dvasia. Todėl muziejininkai ir pasitelkė į pagalbą rašytojo kartos atstovus – klasės draugus, bendražygius, artimuosius, kurie patartų ir pasidalintų savo vizija, kaip turėtų atrodyti Justino Marcinkevičiaus ekspozicija.
Prieš pereinant prie diskusijų, apie projektą keletą žodžių tarė projekto sumanytoja ir teikėja, komandos vadovė, vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė. Jos matymu, ekspozicija turėtų būti suskirstyta į keturias dalis, keturias kambario sienas, skirtas Sąjūdžiui, vaikų kūrybai, dramoms ir šeimai. Visa ši ekspozicija pavadinta „Poeto žodžiai“.
Apie ekspozicijos kūrybinį sprendimą, prie kurio darbuotasi kartu su muziejininkais, papasakojo Prienų krašto muziejaus partnerės – bendrovės „Terra Media“, sukūrusios jau per 50 muziejų ekspozicijų visoje Lietuvoje, direktorius Algimantas Stankevičius. Jo patikinimu, šis darbas, nors ir nedidelis, buvo vienas iš įdomesnių, nes suteikė galimybę prisiliesti prie tokio lygio poeto, apie kurį net nedrąsu kalbėti. „Išdėlioti jo gyvenimo kelią, pasakyti, kas, kada įvyko, kuriais metais – tikrai neatskleisime esmės. Pagrindinis iššūkis buvo rasti idėją, kuri būtų pakankamai įdomi bet kuriam ir gana daug apsakytų“, – sakė „Terra Media“ vadovas. Ieškant sprendimų, atkreiptas dėmesys ir susikoncentruota į poeto kūryboje dažniausiai vartojamus žodžius, kurie taptų raktiniais žodžiais. Tam padėjo pasaulinės patirties tyrinėjimas ir rimta studija apie Šekspyrą, kurio kūryboje pagrindine linija eina žodžiai: „veidas“, „kraujas“ ir t. t.
Buvo pasirinkti ir išanalizuoti 100 eilėraščių pagal įmonės sukurtą programą, kuri išanalizuoja visą tekstą ir pažymi dažniausiai vartojamus žodžius pagal eilę. Komandai, pabrėžė A. Stankevičius, teko pasikankinti, galvojant, ar tai tikrai geras kelias? Vyresniosios kartos, anot jo, sudominti nereikia, ji ir taip yra prisiekusi Justino Marcinkevičiaus kūrybos gerbėja. Sudominti reikia jaunimą: „Jeigu jam pasakome žodį ir iš žodžio nuvedame į eilėraštį? Pasakome, koks žodis yra vienas populiariausių ir parodome, kiek eilėraščių yra parašyta su šiuo žodžiu. Mūsų tikslas – dirbant didžiąja dalimi su jaunimo auditorija – daryti interaktyviai, kad tu pats galėtum atrasti poetą šiandieninėmis priemonėmis“, – aiškino sumanymą A. Stankevičius.
Atsakomybę parinkti šiuos žodžius, kurie vyraus ekspozicijoje, prisiėmė projekto autorė E. Juodsnukytė. „Terra Medios“ komanda sukūrė programėlę, padedančią „nueiti“ į poeto žodžius, iš kurių svarbiausi pažymėti didžiausiu šriftu, sąlyginai rečiau vartoti – mažesniu, pasirenkamas žodis ir konkretus eilėraštis bei galimybė pačiam jį paskaityti arba pasiklausyti skaitomo aktoriaus, skaitovo ir paties poeto Justino Marcinkevičiaus lūpomis. Kai kurių eilėraščių skaitymą galima pamatyti vaizdo įrašuose. Visi šie niuansai yra numatyti interaktyvioje programoje ir suskirstyti dalimis. Pasak A. Stankevičiaus, šia programa galima naudotis įvairiais pjūviais ir daug kur apsilankyti.
„Ekspozicijoje norėjome paliesti ir teatro temą. Tam sukurtos virtualiosios afišos (jų likę daugybė), kurios leidžia trumpai susipažinti, kokie buvo pastatymai pagal Justino Marcinkevičiaus kūrinius. Jų buvo ne tik lietuvių, bet ir rusų, latvių kalbomis. Įdėta taip pat keletas filmų, prie kurių pagal mokinių programą ar pagal poreikį galima ir daugiau laiko praleisti“, – pasakojo programos kūrėjas A. Stankevičius. Jį, kaip pats patikino, labiausiai džiugina tai, kad poeto kambarys yra viena vienintelė tema, kurią darbo grupė pavadino – „Poeto žodžiai“, kad jis paskirtas vienai minčiai – kad vaikas, mokinys, jame apsilankęs, išsineštų bent kelis žodžius, kuriuos Justinas vartojo labai intensyviai ir parodė jų prasmę. Kambaryje yra siena, nusėta žodžiais, ir pagal jų dažnumą skiriasi žodžių dydis. Yra galimybė paskaityti ne tik eilėraštį, bet ir pasirinkti žodį, susirasti knygą ir, prisėdus ant pagalvėlių Justino Marcinkevičiaus kambaryje-muziejuje, ją paskaityti.
Ši ekspozicijos dalis su interaktyvia programa bus antrame Krašto muziejaus aukšte, poeto kambaryje, kuriame ant sienos kabės televizorius, o vaizdus jame valdyti padės planšetinis kompiuteris. Trečiu pagrindiniu akcentu bus projekto autorei ir visai komandai labiausiai patikusi viena poeto frazė, kurios keisti neketina: „Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu. Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu…“ Svarstoma, kad tik įėjus bus galima pamatyti poeto stalą, ant stalo – daiktus, kuriais naudojosi Justinas Marcinkevičius. Lankytojus pasitiktų ir didžiulė poeto nuotrauka. E. Juodsnukytės patikinimu, ši nuotrauka pasirinkta dėl to, kad joje poetas įamžintas vilkintis liemene, tapusia muziejaus eksponatu. Tai suteikia ekspozicijai dar daugiau šilumos, teigiamų jausmų.
Ekspozicijos lankytojai, pabrėžė A. Stankevičius, nebus palikti be žaidimo – prieš išeidami turės galimybę sudėlioti ant sienos vieną eilėraštį. Tam padaryti žodžiai ant magnetukų. Nuoroda eilėraščiui veikiausiai bus vaikų piešiniai, kuriuos išsaugojo pats poetas, pavyzdžiui, apie žvaigždes ir pan. Paveikslai ar nuotraukos periodiškai keisis, kad vaikai ar mokiniai, kuriems mokytojai galės rengti muziejuje netradicines pamokas, praleistų laiką prasmingai.
Prie greitesnės Justino Marcinkevičiaus ekspozicijos įrengimo galima visiems prisidėti
Šiuo metu Prienų krašto muziejaus ekspozicijas finansuoja Kultūros rėmimo fondas ir kai kurie privatūs rėmėjai, prie projektų koofinansavimo prisideda ir Prienų rajono savivaldybė. „Jeigu mes gautume papildomų lėšų visoms ekspozicijoms, darbas gal būtų produktyvesnis. Kol kas mes gauname finansinę paramą vienam projektui per metus“, – apgailestavo muziejaus direktorė L. Batutienė.
Nepaisant to, muziejus neketina apsiriboti vienu kambariu, skirtu Justinui Marcinkevičiui, bus keliamasi į kitą, kuriame bus paliesta kita poeto asmenybės dalis. Svajonių ir fantazijų, kaip sakė vyr. fondų saugotoja ir muziejaus direktorė, yra ir daugiau, tačiau, kaip minėta, jas stabdo finansai. „Gal drąsiai svajojame, bet turime suderinti ir su Prienų rajono savivaldybe. Mūsų muziejus pagal plotą nėra labai didelis, o vadinamės Prienų krašto muziejumi. Be Justino Marcinkevičiaus, Prienų kraštas turi ir daug kitų šviesuolių, kuriems taip pat turi atsirasti derama vieta muziejuje. Ir nors viską įgyvendinti kol kas neleidžia labai ribotos finansinės galimybės, muziejuje jau yra sukaupta daug eksponatų iš poeto namų, todėl direktorės įsitikinimu, muziejui patikėtas poeto Justino Marcinkevičiaus palikimas turi būti parodytas kuo didesniam ratui visuomenės. Justinas Marcinkevičius, pasak L. Batutienės, yra Prienų krašto išskirtinumas, unikalumas (čia yra tėviškė, paminklinis akmuo, memorialinis kambarys jo vardo bibliotekoje, ketinamas statyti paminklas), todėl jo atminimo įamžinimui turėtų būti skiriama daugiausiai dėmesio.
Renginyje apsilankęs Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis pritarė išsakytoms ekspozicijos darbo grupės, muziejininkų mintims, kad muziejus turi būti šiuolaikiškas, moderniškas, skirtas žmogui, visuomenei. Jaunimo pritraukimo problema, pabrėžė vedėjas, yra labai aktuali, jaunimo gyvenimas neįsivaizduojamas be šiuolaikinių technologijų, tačiau jis esąs už tai, kad išliktų ir amžinosios vertybės.
Pakvietę renginio dalyvius atvirai diskusijai ir pasiūlymams, organizatoriai sulaukė įvairių nuomonių iš verslininkų, bendraklasių, giminaičių. Poeto sūnėnas mokytojas Justinas Jonyka sveikino muziejų už tuos darbus, kurie jau padaryti, už idėją ir kryptį, gebėjimą suderinti šiuolaikines medijas ir eksponatus, kuriuos pasirinko ekspozicijai. Jis taip pat pasiūlė programų kūrėjams įsigyti programėlę, kad poeto eilėraščius galima būtų išgirsti rusų kalba.
Verslininkas Gediminas Olsevičius sakė koncepcijoje pasigedęs natūralumo ir skatino muziejininkus ir ekspozicijos kūrėjus išlaikyti rašytojo kambario, kuriame bus eksponatai, dvasią ir šilumą. Šiai nuomonei, kaip vyresniosios kartos, kuriai labai svarbu matyti daiktus natūroje, pritarė poeto brolis Romas, kuris pabrėžė, kad atvažiavus pas Justiną į namus, šis pirmiausia vesdavęsis į kabinetą apkalbėti reikalus, o paskui – į svetainę ar bendrą kambarį.
Muziejininkai kol kas „kovoja“ tarpusavyje dėl to, kiek daiktų iš poeto namų galėtų sutilpti ekspozicijai skirtose erdvėse. Dėl jų mažumo ir lankytojų noro, pavyzdžiui, prisėsti ant fotelių, gali būti, kad dalies tokių gyvų eksponatų teks atsisakyti. Bet, kaip sakė muziejininkai, tai irgi diskusijų, kurioms jie kviečia visuomenę, objektas.
Justino Marcinkevičiaus ekspozicijos rengėjus, projekto autorius ir visus muziejininkus sveikino bendraklasė Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė. Ne kartą poeto namuose viešėjusi, prie to paties stalo sėdėjusi klasės draugė išsakė viltį, kad ir kambaryje-muziejuje turėtų būti jaučiama Justino aura. Kad jo asmenybės šiluma jaustųsi iš Laimono Noreikos, kuris vienintelis mokėjo taip gerai skaityti Justino Marcinkevičiaus eiles, vienintelis mus mokė tarti žodį „Lie – tu – va“, skaitymo. Viešnios nuomonei, kad poetui būtų skirta daugiau erdvės, pritarė ir muziejaus direktorė, pabrėždama, kad eidami šiuo keliu muziejininkai turi turėti labai tvirtą poeto bendraamžių ir visuomenės palaikymą.
LR Seimo nario Andriaus Palionio, kuris nemažai yra nuveikęs įamžinant poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą jo tėviškėje ir Prienų krašte, vardu muziejininkams dėkojo ir su artėjančiomis šventėmis visus pasveikino Seimo nario padėjėja Regina Juočiūnienė. O buvusi „Žiburio“ gimnazijos mokytoja Irena Žiogienė negalėjo neateiti ir nepasidžiaugti, nepasididžiuoti savo buvusia mokine, šio didelio ir labai reikšmingo projekto autore, rengėja Ernesta Juodsnukyte, kuriai, kaip sakė ir direktorė, ir ekspozicijos interaktyvios programos rengėjai, teko ir dar teks pats didžiausias „juodas“ darbas.
Dauguma renginyje dalyvavusiųjų išsakė susižavėjimą ir nuostabą visų muziejininkų idėjomis ir kilniu darbu. Bet muziejininkams reikia ne tik pilietinio, moralinio, bet ir finansinio palaikymo. Jeigu yra rėmėjų, visuomenės atstovų, kurie norėtų ir galėtų prisidėti prie vienos iškiliausių XX a. asmenybės, kilusios iš Prienų krašto, įamžinimo savo krašto muziejuje, galima pervesti finansinę paramą, nurodant tikslą, į Prienų krašto muziejaus sąskaitą: LT 777300010039988569, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000.
