Rašytojas Balys Sruoga ir Birštonas

Po atnaujinimo darbų pirmuosius Birštono kurorto svečius, poilsiautojus pradeda priiminėti „Tulpės“ sanatorijos ,,Baltoji vila“. Šioje vietoje vila buvo pastatyta pirmosios Lietuvos Respublikos laikais ir sulaukė daug poilsiautojų, tarp jų ir žymių žmonių. Antrojo pasaulinio karo metais Birštono kurortas vos gyvavo, pagrindinis poilsiautojų kontingentas buvo vokiečių kareiviai, siunčiami trumpam poilsiui iš fronto.

Kurortas pradėjo atsigauti tuoj pat po karo, jau 1945 metais kurortas veikė. Tą faktą patvirtina dokumentas, saugomas Birštono muziejaus fonduose. Žymus lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, teatrologas, vertėjas, publicistas prof. Balys Sruoga (1896–1947) lankėsi Birštone prieš 70 metų. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, jis gydėsi ir atgavo jėgas Birštono ,,Baltojoje viloje“. Birštono muziejaus fonduose saugomame dokumente pažymima, jog ,,prof. dr. Sruoga Balys gydėsi Birštono kurorte 1945 metais nuo liepos 7 iki rugsėjo 15 dienos. Diagnozė: neurastenija, radikulitas, hipertenzija. Ir reikalinga 14 dienų visiško pagydymo poilsio“. Besigydydamas konclageryje patirtas fizines ir dvasines traumas, rašytojas Birštone per trumpą laiką, tris mėnesius, parašė savo žymiausiąjį veikalą – memuarų knygą ,,Dievų miškas“, dalį dramos ,,Barbora Radvilaitė“ ir ,,Giesmelę viešnelei žydrajai“.

Balys Sruoga gimė 1896 m. Baibokų kaime (Biržų rajone), netoli Vabalninko miestelio, turtingų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1914 m. B. Sruoga įstojo į Petrapilio miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916 m. B. Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros, o 1921 m. išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B. Sruoga dėstė Kauno universitete Humanitarinių mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo B. Sruoga skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. 1939 m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, B. Sruoga tęsė darbą Vilniaus universitete. 1943 metų pavasarį Balys Sruoga kartu su keliasdešimčia kitų lietuvių kultūros veikėjų ir politikų buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Areštai buvo nacių valdžios kerštas už sužlugusią mobilizaciją į SS dalinius. Stačia galva įmestas į teroro mašiną, rašytojas vos nepražuvo. 1943 m. jis, kaip įkaitas, buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. Iš stovyklos 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija ir parskraidino į Lietuvą. Memuarų knyga ,,Dievų miškas“, parašyta 1945-aisiais netrukus po grįžimo į Lietuvą, atskleidžia rašytojo patirtis „lagerinėje visatoje“. Ironija Sruogai buvo priemonė suvaldyti šokiruojančius išgyvenimus, išlaikyti savigarbą, buvo „skydas, kuriuo aš prisidengiau nuo mirties pavojaus“.
Vos per kelis mėnesius besigydydamas Birštone ir čia parašęs savo veikalą ,,Dievų miškas“, Sruoga tikėjosi jį tuojau pat išleisti. Tačiau valstybinės leidyklos redaktoriai ėmėsi priekabiai taisyti tekstą. Jiems netiko sodrus lagerinis žodynas, ironiškas tonas, laisvas autoriaus mąstymas. Kai 1946 m. vykusiame LSSR rašytojų suvažiavime komunistų partijos sekretorius Kazys Preikšas stalininiu stiliumi užsipuolė atsiminimus, teigdamas, jog Sruoga „ciniškai šaiposi“ iš konclagerio kalinių, tapo aišku, kad knyga nebus išleista. Po koncentracijos stovykloje patirtų išgyvenimų, po išsityčiojimo iš „Dievų miško“ Balys Sruoga išgyveno neilgai, mirė 1947 metais. „Dievų mišką“ leista spausdinti tik 1957-aisiais, Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje susiklosčius liberalesnei politinei situacijai. Balio Sruogos veikalas ,,Dievų miškas“ – vienintelis lietuvių autoriaus kūrinys, kuris yra visas išverstas į esperanto kalbą.

Senasis, dar tarpukariu statytas ,,Baltosios vilos“ pastatas buvo nugriautas XX amžiaus 9 dešimtmetyje, o vietoje jo išdygo mūrinis pastatas. Birštone, šalia atnaujinamos ,,Tulpės“ sanatorijos ,,Baltosios vilos“, stovi prof. Baliui Sruogai skirtas biustas, primenantis apie šio žymaus lietuvių rašytojo, dramaturgo, vertėjo, teatrologo lankymąsi Birštone.

Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja Angelė Sabaliauskaitė

Prie Baltosios vilos 1927

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close