Kunigas Alfonsas Babonas atšventė auksinį kunigystės jubiliejų

Birštone puoselėjama graži tradicija trečiąjį Advento sekmadienį parapijiečiams, visuomeninių organizacijų, bendruomenių bei valdžios atstovams susirinkti ir pabūti kartu, uždegti dar vieną žvakelę adventiniame vainike, laukiant Kristaus gimimo. Šį kartą ta proga sutapo su auksiniu kunigo rezidento Alfonso Babono kunigystės jubiliejumi.

Šventė prasidėjo pamaldomis Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kuriose dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, jo ekscelencija vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras, monsinjoras, teologijos mokslų daktaras Algirdas Jurevičius, Šventosios parapijos Švč. Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčios klebonas Vidmantas Gricius, Jiezno parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas, Birštono parapijos klebonas monsinjoras Jonas Dalinevičius, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, jos pavaduotojas Juozas Aleksandravičius ir administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas.

Po Šv. Mišių visi susirinko į Birštono kultūros centrą, kur buvo organizuotas jubiliato pagerbimas. Jame dalyvavo didelis būrys parapijiečių, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių atstovų, kurie sustojo abiejuose salės šonuose su degančiomis žvakelėmis.

Jubiliejinį renginį pradėjo Birštono kultūros centro moterų choras „Aušrinė“, vadovaujamas Aldonos Armonienės (koncertmeisterė Olga Zubavičienė).

Birštono sakralinio muziejaus darbuotoja Daiva Valatkienė skaitė prasmingus žodžius apie kunigo pašaukimą ir tarnystę žmonėms, supažindino su svarbiausiais Alfonso Babono biografijos faktais ir visuomenine veikla užsienyje, primindama kunigo reikšmę tikinčiųjų gyvenime.

Mūsų krikščioniška kelionė prasideda nuo gimimo, pirma asmeniškai, paskui bendruomeniškai ir tęsiasi visą gyvenimą lydima ir globojama kunigų, kurie yra tarpininkai tarp žmogaus ir dievo.

„Kunigų tarnystė nesibaigia Dievo žodžio skelbimu. Ji apima ir žodį, ir sakramentą. Taigi nūdienos kunigai, kaip ir Senojo Testamento, yra altoriaus vyrai. Tačiau apeigos, kurioms jie vadovauja, yra kai kas daugiau nei tik permaldavimas už nuodėmes. Jų tarnystės altorius yra Eucharistijos stalas. Čia švenčiamas mūsų amžinasis atpirkimas. Nūdien kunigai neaukoja gyvulių, jų auka yra gyvybės duona ir išganymo taurė.“ (Citata iš Senojo Testamento).

A. Babonas gimė1927 m. rugsėjo 6 d. Raseiniuose. Ten baigė pradžios mokyklą, o vėliau mokslą tęsė Kauno vidurinėje mokykloje.1940 m. okupavus Lietuvą, areštavus tėvą už kontrrevoliucinę veiklą, su kitais pabėgėliais A. Babonas atsidūrė Vokietijoje, o iš ten – Norvegijoje. Po karo vėl grįžo į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovykloje, dirbo amerikiečių kuopoje. Negalėdamas grįžti į gimtinę, išvyko į Angliją ir įstojo mokytis, o po to, pasitaikius tinkamai progai, sužinojęs apie lietuvių saleziečių gimnaziją Italijoje išvyko ten mokytis. Jaunuolis, jausdamas kunigo pašaukimą, po poros metų Romoje įstojo Šv. Kazimiero lietuvių pontifikalinę kolegiją. Kunigu buvo įšventintas1962 m. gruodžio 22 d.

Didesnę savo gyvenimo dalį tarnystę Dievui A. Babonas atliko už Atlanto. Pirmiausia ganytojiškas pareigas atliko Pensilvanijoje, Šv. Jėzaus Širdies parapijoje, vėliau – Eastone, po to – Minersville.  

Teko kurį laiką pagyventi ir pas tėvus Niujorke, o Šv. Mišias laikyti lietuviškose parapijose, iki buvo paskirtas Detroito Dievo Apvaizdos parapijos vikaru  Dar po kai kurių pasikeitimų,1979 m. kun. A. Babonas gavo paskyrimą į Šv. Antano parapiją administratoriumi, o netrukus pradėjo ir tiesioginę kunigo veiklą. Čia jis labai susigyveno su parapijiečiais, palaikė ir puoselėjo lietuvybę, tautines ir religines tradicijas.

Šioje vietoje baigęs savo 31 metus trukusią tarnystę,2009 m. rugpjūčio 16 d. kun. A. Babonas atsisveikino su parapijos tikinčiaisiais, susiruošė grįžti į tėvynę.

– Tai pirmas didelis ir gražus jubiliejus, kurį švenčiu Lietuvoje su savo artimaisiais. Visas svarbias datas ir jubiliejus švenčiau užsienyje. Brolis labai norėjo, kad grįžčiau į Lietuvą. Gaila, kad labai trumpai buvome kartu. Esu dėkingas visiems jums už meilę ir pagarbą, už tyrą širdį, – kalbėjo kunigas A. Babonas.

Kunigas A. Babonas į Lietuvą sugrįžo prieš trejus metus, apsigyveno Birštone ir aktyviai įsijungė į dvasinį ir bendruomeninį gyvenimą.

Visuomeninių organizacijų ir bendruomenių atstovai sakė linkėjimus ir statė degančias žvakes į vainiką. „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė užrišo tautinę juostą su užrašu. Gerbiamą kunigą sveikino Mindaugo Čiukšio vadovaujamas bažnytinis choras.

Kunigą A. Baboną 50-ties metų kunigavimo proga pasveikinti atvyko ir savivaldybės vadovai, linkėdami geros sveikatos, ilgų ir gražių gyvenimo metų ir bendravimo su birštoniečiais.

Pasveikinti jubiliato ir pabendrauti su birštoniečiais atvyko evangelizacijos grupė iš Kauno „Jaunoji Sandora“, kuri ne tik giedojo Dievą šlovinančias giesmes, bet ir suvaidino nedidelį vaidinimą, kuriame reikia apsispręsti: keliaujame per gyvenimą su Juo (Dievu) ar be Jo.

„Dievas sukūrė Žemę ir Dangų, sukūrė vyrą ir moterį. Davė Žmogui rankas, kad mylėtų, kad duotų, kad padėtų, rankas, kad gintų. Dievas davė mums rankas, bet jomis mes naikinam. Rankos, kurios turėjo duoti, ima. Rankos, kurios turėjo ginti, dabar grasina. Dievas ištiesė savo rankas ir apkabino, kad išgelbėtų“, – sakė jaunieji evangelijos skleidėjai.

Apie tai, kaip surado Dievą savo širdyje ir kaip su juo gyvena, pasakojo bendruomenės nariai Petras, Renata, Monika ir Tomas. Pasak jų, gyvenimas keičiasi, tik reikia išlaukti. Reikia Advento, kad sulauktume Šv. Kalėdų, reikia Gavėnios, kad būtų Šv. Velykos. Laukimas – kelias į Dievą. Reikia įsileisti Kristų į širdį, kad jis užgimtų iš naujo.

Vyskupas ordinaras J. Ivanauskas pasidžiaugė, kad Birštone yra tiek daug gerų ir iniciatyvių žmonių, kurie surengė šį gražų renginį, džiaugėsi puikiais santykiais su Savivaldybe ir su mere, kuri visada randa laiko pabūti su žmonėmis, gyvena jų rūpesčiais. Padėkojo ir grupei „Jaunoji sandora“, kuri ne tik puikiai giedojo, bet ir išsakė labai prasmingas mintis, tinkamas šiam rimties ir susikaupimo laikotarpiui. Baigdamas savo padėkos kalbą, vyskupas palinkėjo gražių Kalėdų, Dievo malonės ir palaimos.

Birštono parapijos klebonas monsinjoras J. Dalinevičius padėkojo visiems už dalyvavimą šventėje, už jubiliato pagerbimą ir pabuvimą kartu šį adventinį vakarą.

Vyskupas J. Ivanauskas palaimino Agapei padengtą vaišių stalą.

Stasė Asipavičienė