„Vilties paukštė“ – Birštono scenoje
Spalio 28 dieną iki pavakarės netilo dainos Birštono kultūros centre, kur vyko respublikinis neįgaliųjų vokalinių ansamblių festivalis „Vilties paukštė 2015“. Net 15 meno kolektyvų iš Jonavos, Vievio, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Lazdijų, Elektrėnų, Kauno, Druskininkų, Garliavos, Kalvarijos savivaldybių kelias valandas džiugino savo pasirodymais.
Neįgalių žmonių noras dainuoti, kūrybiškumas ir entuziazmas įrodė, kad jokia liga negali atimti troškimo bendrauti, būti drauge, būti naudingu visuomenės piliečiu, linksmintis bei suteikti gerą nuotaiką kitiems.
Festivalio dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Biržų meras Valdemaras Valkiūnas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas ir Varėnos meras Algis Kašėta, kurie tą dieną dalyvavo savivaldybių asociacijos posėdyje „Eglės“ sanatorijoje. Merai palinkėjo festivalio dalyviams gražaus ir smagaus buvimo drauge, puikių akimirkų ir malonių įspūdžių.
Šventę pradėjo Birštono neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Sugrįžki, jaunyste“, vadovaujamas Romos Zdanavičienės. Vėliau scenoje pasirodė moterų trio – Silvijana Genevičienė, Onutė Gratulevičienė ir Roma Zdanavičienė, už savo melodingas dainas sulaukusios nuoširdžių plojimų ir susižavėjimo šūksnių.
Po birštoniečių savo programėlę parodė Jonavos neįgaliųjų draugijos kolektyvas „Ievaras“, atlikęs keturias lietuvių liaudies dainas, jį pakeitė Marijampolės I grupės neįgaliųjų kolektyvas „Girnos“ su programa „Ruduo“, Kazlų Rūdos – „Sidabrinė gija“. Jonavos neįgaliųjų draugijos kolektyvas „Rykštė“ suvaidino trumpą komediją, nuotaikingomis dainomis džiugino Vilkaviškio neįgaliųjų draugija „Likimas“, abejingų nepaliko ir Biržų neįgaliųjų draugijos „Ištvermingieji“, Elektrėnų neįgaliųjų draugijos „Žara“, Garliavos „Šarma“ ir kitų draugijų pasirodymai.
Birštono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Julija Senavaitienė pasidžiaugė, kad Birštone dalyvavo tiek daug gražių kolektyvų, susirinkusių spalvingą rudenį ne tik padainuoti, bet ir pamatyti vieni kitus, pasididžiuoti tuo, ką išmoko nuo vieno iki kito festivalio. Žvalūs ir linksmi, nors ir su negalia, žmonės rodo pavyzdį, kaip reikia gyventi ir džiaugtis kiekviena mums skirta akimirka.
Visi kolektyvai buvo pažymėti, pagirti, nors tai ne konkursas ir vietų niekas neskirstė. Po to laukė laisvas bendravimas ir gražiai padengti vakaronės stalai. Gražus bendravimas, draugo šypsena – tai, ko žmogui labiausiai reikia šioje žemėje.
