Knygos išmintis padeda orientuotis savo jausmuose
Spalio 29 dieną, ketvirtadienį, kurhauze vyko Birštono viešosios bibliotekos projekto „Inovatyvių terapijų taikymas ir sklaida bibliotekoje” baigiamasis renginys – konferencija ,,Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti 2“. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Humanistinės egzistencinės psichologijos institutu, vadovaujamu prof. Rimanto Kočiūno, VŠĮ ,,Tulpės“ sanatorija, vadovaujama gydytojos Liucijos Patinskienės.
Konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Birštono „Tulpės“ sanatorijos direktorė, moderatorė Liucija Patinskienė. Ji priminė, kad 2008 m. biblioterapijos projektą jos pradėjo kartu su Birštono viešosios bibliotekos direktore Alina Jaskūniene ir subūrė bendrą komandą. Bibliotekininkė Stefanija Puskunigienė ir „Tulpės“ sanatorijos psichologė Brigita Gelumbauskienė pradėjo atrinkti knygas pagal socialines grupes ir ligos pobūdį. Pasak sanatorijos direktorės, biblioterapijos diegimas įvairiomis ligomis sergančių žmonių gydymui ir reabilitacijai pasiteisino. Vėliau buvo pasitelktos ir kitos meno rūšys.
Pasveikinti konferencijos dalyvių atvyko ir savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Savivaldybės vadovė pasidžiaugė, kad į Birštoną susirinko daug svarbių žmonių, kad čia vyksta reikšmingi įvykiai, kuriami ir taikomi nauji ir tobulinami esami gydymo ir sveikatinimo metodai.
Birštono viešosios bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė pastebėjo, kad labai gera dirbti, įgyvendinti įvairius projektus, kai jauti savivaldybės, visuomenės ir partnerių palaikymą. Direktorė pasidžiaugė, kad 2013 m. vykusioje konferencijoje dalyvavo 80 dalyvių, o šiemet jų susirinko 143. Kaip rodė registracijos duomenys, iš jų – 85 bibliotekininkai, 18 psichologų ir psichiatrų, 6 gydytojai, 8 socialiniai darbuotojai, slaugytojai, ir 26 kiti (profesoriai, kolegijos lektorė, verslininkai, muziejininkė, ligoninės užimtumo organizatorė ir žurnalistai).
Susirinkusius į konferenciją sveikino Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktorius profesorius Rimantas Kočiūnas.
Birštoną jis pavadino biblioterapijos sostine, nes čia gydymu knyga užsiimama jau 8 metai. Birštono sanatorijose ir pačiame kurorte taikomos nespecifinės terapijos, kurių nėra kitur, o viena iš jų – biblioterapija. Pasak profesoriaus, projektas „Inovatyvių terapijų taikymas ir sklaida bibliotekoje” yra puikus, integracinis ir labai vertingas, nes padeda gydytojui psichologui paskatinti žmogų rinktis ir skaityti knygą. Bibliotekininkų ir psichologų parinkta literatūra padeda atrasti daug įdomių dalykų, geriau pažinti save ir savo problemas, skatina greičiau pasveikti ir kabintis į gyvenimą.
Leidyklos „Sofoklis“ įkūrėjas, autorius ir vadybininkas, koncerno „VP grupė“ akcininkas Ignas Staškevičius kalbėjo apie skaitymo naudą. Pranešėjas pažymėjo, kad pirmiausia reikia prisiversti skaityti, o tai jau reikia valios pastangų. Tačiau skaityti ne tik malonu, bet ir naudinga. Tekstas ne tik duoda informacijos, bet ir suteikia gebėjimą mąstyti. Raštas – tai informacija, kuri sukuria vaizdinius. Dabar labiau vertinami vaizdiniai, tačiau, kaip teigė I. Staškevičius, joks filmas nesukuriamas be scenarijaus, o scenarijus turi būti parašytas ir perskaitytas. Taigi, knyga ir raštas yra pranašesni už vaizdą. Be to, pervertęs turinį savo protu, daug ką pastebi ir šių dienų realybėje. Skaitymas ne tik lavina gebėjimą mąstyti ir lavintis, bet ir dovanoja šiokią tokią galimybę nuspėti ateitį.
Kalbėdamas apie skaitymo balsu naudą, pranešėjas atkreipė dėmesį, kad prasminga klausytis ir suvokti ne tik tekstą, bet ir balso intonaciją, melodiją.
„Knygų klubas Vilniuje. 7 metų istorija“ – šia tema kalbėjo dr. psichologės-psichoterapeutės Agnė Jurgaitytė-Avižienienė ir Ivona Staškevičienė, taip pat ir Vilniaus priklausomybės ligų gydytoja psichiatrė Vilma Andrijauskienė. Pasak kalbėjusių knygų klubo narių, mintis įkurti tokį klubą kilo tada, kai jie patyrė malonumą ne tik skaitydami knygą, bet ir aptardami bei diskutuodami. Aptarimas, diskutavimas – tai būdas būti kartu, bendrauti. Vėliau klubo nariai pradėjo domėtis atskirais autoriais, vertėjais, viena ar kita literatūra. Kartais tenka prisiversti skaityti sudėtingus tekstus, nes vėliau apie juos reikia kalbėti ir aptarti. Toks bendravimas skatina žmogų augti ir tobulėti, gilinti savo mąstymą. Skaitantis žmogus tampa ne tik supratingesnis, bet ir geresnis, nuoširdesnis, o kartais ir ne toks kategoriškas, nuolaidesnis. „Kadangi knygos gydo, kartais verta pabūti ir ligoniu“, – juokavo klubo narės. I. Stankevičienė pasidžiaugė, kad „tiesiog didelė laimė būti klubo nariu, patirti tai, ką mes patiriame“. O kiekvieną žmogų ta pati knyga gali paveikti skirtingai.
Apie skyrybų problemas kalbėjo knygos „Įskaudinta meilė. Skyrybos: išgyventi ir kilti“ sudarytoja Elvyra Kučinskaitė. Ji yra šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleivis“ vadovė. Kaip pasakojo E. Kučinskaitė, pagrindinis centro tikslas – padėti žmonėms išgyventi po skyrybų ištinkančią krizę, įveikti jos sukeltus psichologinius bei socialinius konfliktus ir jų padarinius, sėkmingai integruotis į naują šeimos situaciją ir visuomenės gyvenimą. Psichologinę, edukacinę, konsultacinę pagalbą teikia profesionalūs psichologai, sielovadininkai ir dvasininkai. ISC pagalba išsiskyrusiems Lietuvoje pradėta organizuoti 2001 m. Knygoje aprašoma daug pavyzdžių ir gyvenimiškų situacijų, kaip žmonės sugebėjo išgyventi išsiskyrimą, išdavystę ir kt.
Pirmoji konferencijos dalis baigėsi psichologo, psichoterapeuto Timo Petraičio pranešimu su pavyzdžiais „Asiliukas ir katytė“, kai teko pabandyti suprasti, kas šiuose personažuose užkoduota.
Antroje konferencijos dalyje, kurią moderavo biblioterapijos užsiėmimus vedančios bibliotekininkė S. Puskunigienė ir psichologė B. Gelumbauskienė, buvo skaitomi pranešimai apie knygų gydomąją galią.
Lietuvos medicinos bibliotekos atstovė Daiva Širkaitė kalbėjo tema „Knygos, keičiančios mąstymą“, priminė, kas yra kognityvinė bibliografija (knygos pagal receptą). Kognityvinės biblioterapijos tikslas – mokyti įsisavinti informaciją, dirbti savarankiškai pildant knygose pateiktus klausimynus, išmokti naujų įgūdžių. Kognityvinės biblioterapijos knygose galima rasti praktinių užduočių, kurios skatina eiti pozityvaus savęs keitimo ar sveikimo keliu.
Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios bibliotekos vaikų ir jaunimo dienos centro psichologė Veronika Mudėnaitė pasakojo apie biblioterapijos galimybes psichologiniams pokyčiams. Psichologė dirba dienos centre ir kartu su lietuvaičiais moko bendrauti ir draugauti romų tautybės vaikus. Anot V. Mudėnaitės, vaikams labai patinka, kai bibliografija yra taikoma kartu su daile, kai reikia nupiešti ir pavaizduoti tai, ką perskaitei. Labai svarbu vaikams parinkti tinkamą knygą ar kūrinį, kuris „užkabintų“, skatintų galvoti ir kalbėti, keistis nuomonėmis. Daug naudos duoda biblioterapija, tačiau tai nėra panacėja, kaip ir kiekvienas vaistas ar procedūra…
Inga Liekmanienė iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos kalbėjo tema „Skaitymas kitaip“, Kauno Dainavos PSC medicinos psichologė, socialinių mokslų daktarė Regina Stančikaitė pasakojo apie gydomuosius tekstus. Savo pasakojimą ji baigė Franso Kaftos žodžiais: „Knyga turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrą, kuri užšalo mumyse.“
Labai norisi pacituoti ir gerbiamo poeto Justino Marcinkevičius žodžius apie knygas.
„Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais.“
Konferencijos pabaigoje jos dalyviai dirbo grupėse – vieni dalyvavo praktinio rašymo terapijos užsiėmime su psichoterapeutu Juliumi Kvedarausku, o kiti skaitė ir analizavo tekstus kartu su S. Puskunigiene ir B. Gelumbauskiene.
Po šių užsiėmimų vyko konferencijos aptarimas, keitimasis nuomonėmis. Reikia pažymėti, kad konferencijos dalyviai džiaugėsi galimybe susipažinti iš arčiau su biblioterapija, išgirsti specialistų nuomones, dirbančiųjų šioje srityje pasisakymus ir pranešimus.
Baigiamąjį projekto ,,Inovatyvių terapijų taikymas ir sklaida bibliotekoje“ renginį ir konferenciją rėmė Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Birštono savivaldybė.
