„Tiltai į praeitį“

Prienų meno mokyklos dailės klasės mokytojas Vladas Tranelis ugdo visapusiškus menininkus. Šalia jaunųjų dailininkų stiebiasi ir fotografijos meno mėgėjai. O kartais jo mokiniai dalinasi abiem pomėgiais, nes idėjas dailės kūriniui nugvelbia fotoobjektyvas. Įstabius jaunųjų fotografų darbus galima pamatyti gruodžio 7 d. Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre atidarytoje parodoje „Tiltai į praeitį“, kuri džiugins lankytojus visą mėnesį.

Jos pristatyme dalyvavę autoriai ir jų tėveliai lepino mokytoją pagyrimais ir gėlėmis. Jaunųjų fotografų mokytojui ir parodos organizatoriui dėmesio negailėjo ir Meno mokyklos vadovai, Savivaldybės atstovai. Vakaro šventinę nuotaiką kūrė Meno mokyklos pučiamųjų ansamblio atlikėjai, vadovaujami R. Staliūno.

Parodą atidarė kūrėjus bei mokytoją V. Tranelį nuoširdžiais žodžiais ir gėlėmis pasveikinusi Meno mokyklos direktorė Rasa Staliūnienė. Prie sveikinimų prisijungė ir rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Virginija Zujienė. Pasidžiaugusi vaikų kūrybingumu ir juos globojančio mokytojo iniciatyva surengti parodą unikaliame Prienų kampelyje, nuo kurio atsiveria akiai ir sielai malonūs, peno kūrybai duodantys vaizdai, V. Zujienė palinkėjo jiems ir toliau išlikti kuriančiais, mokančiais džiaugtis tuo, kas supa žmogų.

Mokinių gebėjimas pastebėti ir išryškinti detales, pamatyti esmę atsispindi visuose 35 darbuose, kuriuos pristatė 12 dailės klasių mokinių. Pristatymo metu mokytojas V. Tranelis dėkojo jauniesiems fotografams, parodą paviešėti priėmusiems NKRP lankytojų centro šeimininkams, vildamasis, kad ši paroda nebus paskutinė. Padėkos žodžiai buvo skirti ir vienam iš komisijos narių, dešimtmečiais fotografo mėgėjo patirtį skaičiuojančiam Arūnui Aleknavičiui, kuris nustebino parodos dalyvius išskirtine nuotrauka, perkelta ant drobės. Drobėje tarsi išsiliejęs aplankytose vietose įamžintas pilies vaizdas įgauna naują prasmę.

Pratęsdamas parodos temą „Tiltai į praeitį“, V. Tranelis papasakojo, kad paroda gimė kaip dailės klasės mokinių veiklos ir kelionių tąsa, kai beieškodami autentiškų dalykų visi nusibeldė į Latviją, mažą senovinį miestelį, kurio vaizdai leido nusikelti į praeitį, įsijausti į to laiko dvasią. Rengdamiesi parodai pirmą kartą dailės klasės istorijoje fotografai surengė ir mažytį konkursėlį, norėdami pasirungti  tarpusavyje.

Jų darbus vertinusiai komisijai, kurioje buvo fotografų mėgėjų, Savivaldybės ir žiniasklaidos atstovų, teko labai sunki užduotis – išrinkti geriausius iš geriausiųjų. Kad tai suprastum ir pasvertum, reikia parodą pačiam pamatyti. Vertinimo komisijos sprendimu, pirmoji vieta paskirta Gerdai Viselgaitei už nuotrauką „Pasivaikščiojimas bėgiais“, antroji – Dianai Jotautaitei už nuotrauką „Ruduo ant piliakalnio“, trečiąją vietą laimėjo Laura Kačergytė už darbą „Susimąstymas“. Specialiaisiais prizais, kuriuos įsteigė laikraščiai „Naujasis Gėlupis“ ir „Gyvenimas“, buvo apdovanota  Neda Pogoželskaitė („Tėvas Teodoras“), Austėja Banytė („Sena sodyba“) ir Paulina Stravinskaitė („Į palėpę“). Nemuno kilpų regioninio parko prizas atiteko Miglei Buzaitei už nuotrauką „Prisėsk“. Visiems parodos dalyviams įteiktos Prienų meno mokyklos direktorės padėkos.

– Norime padėkoti, kad atėjote į parodą, ir tikimės, jog ji suteiks gerų jausmų, prisiminimų bei malonių minčių. Tai mums didelė paskata kurti toliau ir palaikymas. Užuot praleidę vakarą prie televizoriaus, atėjote pas mus, – atvykusiems į parodos atidarymą svečiams ir tėvams dėkojo dailės klasės mokinė G. Viselgaitė.

Tėvelių vardu kūrėjus bei jų mokytoją V. Tranelį sveikino vienos iš parodos dalyvių mama Diana Kupstienė. Ji dėkojo mokytojui už gyvenimiškas ir kūrybines pamokas vaikams, už nuoširdumą.

– Džiaugiamės jumis ir tomis akimirkomis, kurias praleidome kartu su vaikais Latvijoje, – sakė D. Kupstienė, linkėdama mokytojui energijos darbe, kelionėse ir svajonėse.

V. Tranelio mokinių gebėjimų visapusiškumą ir nuolat jaučiamą palaikymą atskleidė ir tai, kad parodos atidarymo šventę vedė jaunoji dailininkė Agnė Alaburdaitė, nuoširdžiai atlikusi savo vaidmenį. Agnei paprašius pasakyti ką nors gražaus apie parodą, mokytojas V. Tranelis pajuokavo: „Tik nebarti šiandien“. Nepanašu, kad mokytojas savo mokinius bartų ar balsą pakeltų, antraip jie nesiburtų aplink, neslėptų už nugaros gėlių ir dovanėlių iki tos akimirkos, kol kukliai jas ištrauks ir tars: „Čia jums nuo mūsų. Norime padėkoti – labai labai“. Ar gali būti kas nors dar labiau jaudinančio už tokias atviras ir nuoširdžias minutes.

Roma Sinkevičiūtė