Sakraliniame muziejuje pristatyta Gito Markučio paroda
Ketvirtadienio, spalio 8-osios, popietę Birštono sakraliniame muziejuje buvo pristatyta Olego Karavajevo studijos dailininko Gito Markučio tapybos darbų paroda. Renginyje dalyvavo nemažai menininko kolegų dailininkų, draugų birštoniečių ir muziejaus lankytojų.
Muziejininkė Daiva Valatkienė trumpai papasakojo G. Markučio gyvenimo biografiją ir kūrybinę veiklą. G. Markutis gimė 1953 metais Biržuose, o šiuo metu gyvena ir kuria Kauno rajone. Jaunystės metais teko studijuoti dailės pedagogiką ir miškininkystę. Dailininkas yra sukūręs daug ir įvairių darbų, nemažai jų religine tematika. Dažnai jo kūrinių temos yra bažnyčios, vienuolynai, pilys, angelai. G. Markutis parodose ir pleneruose dalyvauja nuo 2007 metų, yra surengęs per 20 parodų. Svarbesnės personalinės tapybos parodos buvo eksponuojamos Kaune, Juodkrantėje, Birštone, Zyplių dvare, Biržų pilyje. Menininkas dalyvavo ir grupinėse tapybos parodose: Suomijoje (Salo mieste), Druskininkuose, LR Seime.
Jo tapybos darbams būdinga ekspresyvi tapymo maniera, sodrios spalvos. Kūriniuose atsispindi gamtos ir urbanistiniai peizažai, senoji Lietuvos architektūra, nykstančios kultūros vertybės.
G. Markutis parodos pristatyme paminėjo, kad kūrybą skatina kelionių įspūdžiai. Nemažai vertingų darbų nutapyta po kelionės į Vakarų Ukrainą, taip pat aplankius LDK pilis, pabuvojus Italijoje ir pamačius įspūdingus vienuolynus. Pasak menininko, neišdildomą įspūdį paliko kalnuose matytas vienuolynas, kuriame gyveno atsiskyrėlis vienuolis, sukūręs tam tikrą vienuolių gyvenimo regulą. Beje, šis vienuolynas-muziejus yra pats seniausias Europoje. Pagal tai buvo nutapytas paveikslas „Vienuolis iš Montekasino“.
„Kūrybines mintis skatina ir senelių bei tėvų šaknys – atsiminimai apie tėviškėje vykusius atlaidus, kelionę į bažnyčią. Lengva ir gera tapyti Pažaislio vienuolyne, kūrybines emocijas sužadina
ir pamatytos kitos pilys bei dvarai“, – pasakojo G. Markutis.
Juk menas – tai jausmo įsikūnijimas, todėl meno žmonės ir kuria tada, kai užplūsta ypatingi jausmai. Antai, pamatęs Lucko pilį, menininkas panoro ją įamžinti.
Paskui – pasipylė angelai. Kaip sakė dailininkas, jis imasi iš karto kelių darbų – prie kurio atsiranda daugiau įkvėpimo ir noro, prie to ir dirba.
Renginio dalyviai dailininkui uždavė keletą klausimų apie kūrybą: kas buvo tapybos mokytojai? Nuo kada pradėjo piešti? ir kt.
Parodos pristatyme dalyvavo ir birštonietis dailininkas Valerijus Gratulevičius, kuris su G. Markučiu atrado daug bendrų temų ir palaiko draugiškus santykius.
Muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičius svečiui padėkojo už parodą ir pasidžiaugė gražiu bendradarbiavimu.
