home Šviesos šaukliai Pirmasis kultūros paveldo objektas Prienų senosiose kapinėse

Pirmasis kultūros paveldo objektas Prienų senosiose kapinėse

Retas turbūt žino, kiek garbingų giminių atstovų priglaudę senosios Prienų kapinės. Uždarius kapines ir mažai jas prižiūrint, pūvant, nykstant, griūvant kryžiams, laiko dulkės užlygino daug kapaviečių. Vieni kapai išnyko palikuonims giminės palaikus persikėlus kažkur arčiau savųjų, kiti tapo šio krašto istorijos dalimi. Nežinia, koks būtų ir jų likimas, jei ne istorijos išsaugojimu besirūpinantys žmonės.   Prienų senosiose kapinėse dar yra nemažai kapaviečių, kurios, matosi, yra prižiūrimos artimųjų arba žymimos laiko nesunaikintų išskirtinių paminklų. Prienų senąsias kapines puošia ir garbingų Lietuvos bajorų Geištarų ir Šiukštų kapavietės. Jas ženklina įspūdingi paminkliniai akmenys, metalo konstrukcijų kryžiai bei tvorelės, giminės herbo fragmentai. Praėjusiais metais Vytautui Kuzmickui dirbant Birštone, ten lankėsi bajorų Geištarų ir Šiukštų palikuonys, su kuriais užsimezgė glaudūs kontaktai, keitimasis istorine informacija.   Geištarų giminės istorija Istorija, kurią surinko V. Kuzmickas, byloja, kad iš Prūsijos XIV amžiuje nuo kryžiuočių į Žemaitiją pasitraukusi normanų kilmės Geištarų giminė amžiams bėgant ištikimai tarnavo LDK ir Jungtinei Abiejų Tautų Respublikai, kovėsi su carizmu sukilėlių gretose. Lietuvoje buvo žinomi 5 giminės lizdai. Tai – Zabieliškės (Kėdainių rajone), Geištarai (Didvyžiai) prie Vilkaviškio, Geištariškės(Alytaus rajone), Šaltupis (Prienų rajone, Ašmintos seniūnijoje),Verbyliškės (Prienų rajone, Jiezno seniūnijoje). Geištarai buvo ištikimi LDK, užėmė įvairias pareigybes Didžiojo kunigaikščio administracijoje. Geištarų herbas – perplėšta strėlė. Herbo raudonajame lauke tarp dviejų žvaigždžių dvi strėlės pusės sukryžiuotos kryžiumi remiasi į riterio šarvus. Virš šarvų – trys stručio plunksnos. Anksčiau strėlės buvo laikomos be įdėklo. Geištarai –labai stipriai įsiliejusi į Žemaitijos gyvenimą giminė, ji taip pat buvo vadinama Geštorais ir Geštartais. Kai kurie prie šios giminės prideda priedėlį Dopkevičiai. Giminės pradininku Žemaitijoje, tuo pačiu ir Lietuvoje, laikytinas Sebastijanas. Sebastijano sūnus, Žemaičių žemės teisėjas Stanislovas 1632 m. balsavo už Vladislovo Vazos išrinkimą Jungtinės Respublikos karaliumi. Jonas Stanislovas Geištaras – Albrechto Radvilos dvaro maršalka,1643 m. – Kauno seniūnas. 1660 m. – Seimo narys. Trakų kaštelionas Jurgis Geištaras – Trakų žemės teismo teisėjas. 1788–1791 m. pasižymėjo Ketverių metų seimo narys Dominykas Geištaras. Senosiose Prienų kapinėse yra palaidoti du 1863–1864 m. sukilėliai – po Sibiro tremties, atėmus iš Geištarų dvarą Kėdainių apylinkėse, Zabieliškėse, apsigyvenusių Šaltupyje Stepono Geištaro (1800–1871), Vilniaus gubernijos žemių valdų ribų ginčų teisėjo, ir žmonos Juzefos Oskerkaitės (1805–1855) sūnūs Emilis ir Bronislovas. Vyresnysis sūnus Emilis (1835–1888) Kėdainių apylinkėse rėmė 1863–1864 m. sukilėlius drabužiais ir maistu, kurį užkasdavo sutartoje vietoje. Už tai jis kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, Kungaro vietovę prie Silvos upės Permės gubernijoje. Jo brolis Bronislovas (1843–1893), sunkiai sužeistas prie Biržų, išvežtas į tremtį Orienburge. Vėliau jis sugrįžo į Šaltupį ir buvo palaidotas giminės kape Prienuose. Broliai Juozas ir Boleslovas krito kovoje Raguvoje, prie Nevėžio, ir buvo palaidoti šalia esančiame miške. Dar vienas brolis nuo tremties pasitraukė į Prūsiją, 1915 m mirė Paryžiuje ir yra palaidotas Per Lašezo kapinėse. Šalia dviejų 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kape taip pat yra palaidota Emilio Geištaro žmona Jadvyga Šiukštaitė (1841–1927) ir nuo sovietų represijų pasitraukusio į Lenkiją paskutinio Šaltupio dvaro savininko Stepono Konstantino Geištoro (1868–1953) žmona Marija Svidaitė (1881-1937). Garbinga bajorų Geištarų giminė yra glaudžiai susijusi su kitomis garsiomis LDK bajorų šeimomis: Riomeriais, Svidais, Korevomis, taip pat su kadenciją baigusio Lenkijos prezidento Bronislovo Komarovskio gimine. Labai ryški tiek visoje Lietuvoje, tiek Prienuose Šiukštų giminė tiesiogiai susijusi su Geištarais. Kaip minėta, Jadvyga Šiukštaitė buvo Emilio Geištaro žmona. Šiukštos – Žemaitijos bajorai, turėję Pobog herbą. Šiame herbe matoma galais į apačią nuleista sidabrinė pasaga, virš kurios iškyla auksinis kavalerijos kryžius. Aukščiau matomas šuo šalme tarsi simbolizuoja bajorų medžioklę. Šiukštos buvo daugelio Žemaitijos dvarų įkūrėjai ir savininkai. Jie XVII a. įkūrė Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, valdė Aristavos, Apytalaukio, Kėdainių, Melagėnų ir kitus dvarus. Žinomos bajorės rašytojos Šatrijos Raganos-Marijos Pečkauskaitės motina buvo Stanislova Šiukštaitė. Ši giminė buvo nuolatiniai Kauno žemės teismo teisėjai. Didikai visoje Lietuvoje yra fundavę 15 bažnyčių, tarp jų ir Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią (1750 m.). Bažnyčios šventoriuje yra fundatorės Brigitos Šiukštienės ir jos vaikų koplyčia. Ši giminė tikėjimui yra davusi gerą dešimtį žinomų dvasininkų. XVIII a. jie valdė Šaltupio dvarą. Šiukštos buvo labai aktyvūs 1831 ir 1863 m. sukilimo dalyviai.  

Bus pirmieji kultūros paveldo objektai Prienų senosiose kapinėse

Šiukštų giminės bene didžiausia kapavietė yra Prienų senosiose kapinėse. Ištyrinėjus visų ten palaidotų Šiukštų nuopelnus, Šiukštų giminės kapavietė bus traukiama į kultūros paveldo registrą. Šiuo metu vyksta Geištarų giminės kapavietės įtraukimo į kultūros paveldo registro sąrašą procedūros. Rugpjūčio 12-ąją, vedami tikslo aplankyti senelių ir giminaičių amžinojo poilsio vietą, Prienuose lankėsi bajorų Geištarų ir Šiukštų ainiai iš Lenkijos: Ewa Giejsztor, Zofija Karpinska ir Stanislaw Karpinski. Juos pakvietė vienas iš istorijos saugotojų – Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys, krašto istorijos tyrinėtojas Vytautas Kuzmickas, kurio iniciatyva ir Prienų rajono savivaldybės mero patarėjos Jūratės Zailskienės bei kultūros paveldo apsaugos specialistės Editos Jakimavičūtės pritarimu yra baigiama Geištarų kapo senosiose Prienų kapinėse įtraukimo į kultūros paveldo registrą procedūra. Atvykę į Prienus, garbingųjų bajorų Geištarų ir Šiukštų palikuonys pirmiausia aplankė giminės kapavietes, uždegė žvakeles, pasimeldė už artimųjų atminimą. Juos pasitiko ir lydėjo istorikas V. Kuzmickas, savivaldybės kultūros paveldo specialistė E. Jakimavičiūtė, Tarybos sekretorė Agnė Dargužienė. Prienų rajono savivaldybėje svečius priėmė mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, administracijos direktorius Egidijus Visockas. Susitikimo metu svečiai iš Lenkijos padėkojo rajono vadovams už parodytą pagarbą jų giminei, kurios šaknys Lietuvoje matuojamos keliais šimtais metų, ne tik nusidriekusios tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet ir apraizgiusios visą pasaulį. Jauniausioji iš apsilankiusių giminės atstovų Ewa Giejsztor pasakojo čia atvykstanti gal ketvirtą ar penktą kartą. Pirmasis jos apsilankymas Lietuvoje buvo bene prieš 20 metų kartu su archeologų grupe, keliavusia po šalį moksliniais tikslais. Ji buvo nuvykusi į Šaltupį, giminės sodybą, kuri tuo metu dar priklausė kolūkiui (dabar – privati nuosavybė). Žinodama, kad šiose apylinkėse yra palaidoti Geištarų ir Šiukštų giminės atstovai, Ewa surado jų kapavietes Prienų senosiose kapinėse. Tada, mena, kapavietės dar nebuvo apaugusios žolėmis, kaip prieš keletą metų. Ji pasidžiaugė, kad šiais metais jų giminių kapavietės sutvarkytos, nušienauta aplink žolė. „Esame „tuteišiai“, iš čia kilę. Geištarai ir Šiukštos – šio krašto istorijos dalis, – kalbėjo jau po karo, Lenkijoje, gimusi Ewa. – Tai ir mūsų istorija, nes Lietuvos ir Lenkijos istorija visada ėjo greta“, – pabrėžė ji. Svečiai iš Lenkijos atsivežė šeimos albumų, daug istorinių nuotraukų, kuriose įamžintos ir senelės vestuvės Išlaužo bažnyčioje, ir prosenelių, dėdžių, tetų, išsibarsčiusių po visą pasaulį, gyvenimo momentai. Neįkainojamą istorinę vertę turinčių prisiminimų ir visos giminės istorijos aprašymo albumo kopiją bajorų giminės palikuonys paliko ir Prienų rajono savivaldybės paveldo saugotojams. „Iš tų papildomų detalių, kurias papasakojo Geištarų ir Šiukštų palikuonys, galima suprasti, kad tai – labai plati, dideliais ryšiais garsi giminė. Lietuvoje jų buvo kelios dešimtys giminaičių – žymių žmonių, karvedžių, seniūnų, teisėjų, literatų. Pavyzdžiui, Jokūbas Geištoras, žymus1863 metų sukilimo veikėjas, yra parašęs prisiminimus apie sukilimą. Buvo ne mažiau nusipelniusių ir Lenkijai. Visa tai turėti širdyje, pasakoti – didelis pasididžiavimas“, – gėrėjosi istorikas V. Kuzmickas. Apie tai, kad kažkas iš palikuonių būtų norėjęs ar siekęs susigrąžinti bajorų giminės turto Lietuvoje, istorikui netekę girdėti. Pasak jo, susigrąžinimo procedūros reikalauja daug investicijų, laiko. Kita vertus, dvasios turtingumu, taip pat literatūriniais gabumais savo giminę puošiantys jos palikuonys daugiau investuoja ne į materialines, bet į dvasines vertybes – garbios bajoriškosios giminės istorijos įamžinimą, žiupsnelis po žiupsnelio, kruopelytė po kruopelytės rinkdami archyvinę medžiagą, giminaičių prisiminimus, nuotraukas. Istoriko V. Kuzmicko teigimu, mūsų krašto istorinis kelias negali būti suvokiamas be istorinės atminties išsaugojimo, be garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių kapų, kurių yra ir daugiau Prienų senosiose kapinėse, sutvarkymo, mažosios kapinių architektūros išsaugojimo. Galima pritarti istorikui ir pridurti, jog kapinėse atsispindi istorinis ir kultūrinis miesto veidas. 1

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close