Vasara palydėta su spalvingais dailininkų darbais (GALERIJA)
Šilavoto Davatkynas – Dievo pamylėtas, žmogaus rankų iščiūčiuotas gamtos kampelis, kuris svetingai pasitinka kiekvieną atvykėlį ar užklydėlį. Gamtos harmonijoje gera pabūti su savimi, pajusti sielos ramybę, kažkam – ir kūrybinį įkvėpimą. Apie neišsenkančias Davatkyno kūrybines versmes daug papasakoti gali tradicinio dailininkų plenero dalyvių darbai, kurie buvo pristatyti rugpjūčio 22-ąją vykusios parodos atidarymo metu.
Kaip ir kasmet, plenero dalyvių paveikslai „nutūpė“ čia gyvenusių davatkėlių nameliukų sienas, papuošdami ir kartu pripildydami sakralią aplinką estetikos, grožio, dvasinės šilumos.
Tai jau 12-asis dailininkų pleneras, kurio uždarymo renginį vedė ir plenero dalyvius kalbino kraštietė rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Plenero vadovas, kuratorius – Davatkyno šeimininkų, puoselėtojų Danguolės ir Kosto Lincevičių sūnus Petras Lincevičius. Jaunasis dailininkas, dailės studijų magistrantas, šiemetinio „Art 2015“ nugalėtojas tarp jaunųjų menininkų e Petras Lincevičius pamažėle perima vadovavimo funkcijas iš plenerų sumanytojo, įkvėpėjo, dailės metro Alfonso Vilpišausko. Nors Davatkyno plenerų senbuvis pats parodos atidaryme negalėjo dalyvauti, jis savo dvasia ir darbais buvo kartu su visais. Kaip pabrėžė A. Ruseckaitė, šiemet pleneras buvo šiek tiek kitoks nei buvusieji, platesnis ir gausesnis. Plačiau apie tai papasakojęs jaunasis kuratorius P. Lincevičius kalbėjo, kad pirmiausia šiemet kitokia edukacijos programa. Jeigu praėjusiais metais į plenerą buvo įtraukta vaikų edukacija, tai šiemet – ir suaugusiųjų. Plenere po vieną dieną buvo skirta vaikų ir suaugusiųjų edukacijoms. Jų piešiniai taip pat įsiliejo į bendrą ekspoziciją. Pasak P. Lincevičiaus, ypač vaikų darbai labai gražūs, nes mažieji menininkai įdėjo į juos visą savo širdį, savo jausmus. Suaugusiųjų edukacijoje dalyvavo tik moterys – vyrai, matyt, šiais metais neišdrįso.
Kasmet plenerai vadinasi vis kitu pavadinimu. „Pavadinimas „Parafrazės“ – tai lyg atpasakojimas to, ką kuriame. Tai lyg pasakojimas apie Davatkyną. Visi paveikslai yra dalis šios vietos, dalis jos istorijos. Naujiena ir tai, kad bus šio plenero parodų ir Kaune: netrukus – Parko galerijoje, o kitų metų sausio 11-ąją –Menininkų namuose“, – akcentavo plenero kuratorius P. Lincevičius.
Šių metų pleneras – savotiškas kartų sambūris. Šalia garbaus grafiko profesionalo darbavosi jaunutė pradedanti dailininkė ar mėgėjos menininkės, kurias profesionalas apdovanodavo ne tik patarimais, bet ir komplimentais. Šalia ilgamečių plenero dalyvių – nedrąsiai spalvas kalbinantys vaikai, kuriems P. Lincevičius linkėjo išlikti nuoširdiems ir nenustoti tapyti.
Į plenerą buvo sukviesti įvairaus amžiaus ir įvairios patirties dailininkai: Aušra Andziulytė, Akvilė Poškutė, Eimutis Markūnas, Vilija Čiapaitė, Gintarė Marčiulynaitė, Romualdas Čarna, kraštietis fotografas, menininkas Remigijus Treigys, Sigitas Straigis, Rimantė Butkuvė, Alfonsas Vilpišauskas ir kuratorius P. Lincevičius. Dailininkai, žaismingai kalbinami rašytojos A. Ruseckaitės, pasidalino įspūdžiais iš gyvenimo ir darbo Davatkyne, su humoru dalino pastebėjimus, ko reikia menininkui produktyviam darbui ir geram rezultatui pasiekti. Visi plenero dalyviai šiltai dėkojo Davatkyno šeimininkams Danguolei ir Petrui bei visai laikinus gyventojus širdingai priėmusiai ypatingu kuklumu spinduliuojančiai Lincevičių šeimai.
Muzika, poezija ir dailė – įstabus trio, įprasminantis Davatkyno aurą, suteikęs jam dar daugiau spalvų. Dainomis renginį praturtino aktoriai, dainuojamosios poezijos atstovai Neringa Nekrašiūtė ir Henrikas Savickas.
Po koncerto, apdovanoję plenero dalyvius gėlėmis ir kvepiančiu medumi, padėkoję plenero rėmėjams ir visiems renginio dalyviams, Davatkyno šeimininkai pakvietė svečius neskubėti išsiskirstyti, pasivaikščioti žydinčiais takeliais, pabendrauti gamtos apsuptyje prie kuklaus vaišių stalo.
