Jono Kazlausko premija – jaunam mokslininkui

Šių metų rugpjūčio 1-ąją kraštiečiui, kalbininkui, baltistui, profesoriui Jonui Kazlauskui būtų sukakę 85-eri. Paminėti garbingą jubiliejų ir įteikti jo vardo premiją į Kazlauskų sodybą Matiešionių kaime atvyko kalbininko artimieji ir giminaičiai, grupė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros atstovų, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir vicemeras Vytas Kederys, Alksniakiemio bendruomenės pirmininkė Daiva Earle, nemažai aplinkinių kaimų gyventojų bei tie, kuriems brangus profesoriaus atminimas. Šiemet paprašyta visų atvykstančiųjų į minėjimą atnešti po akmenį, iš kurių bus statomas aukuras. Besirenkant svečiams, akmenų vis daugėjo, jie buvo numeruojami ir registruojami.

Kazio Bradūno eilėmis apie ąžuolą renginį pradėjo jo vedėja Birštono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Iveta Montvydienė. Juk baltistikos ąžuolu tituluojamas ir profesorius J. Kazlauskas, mylėjęs savo gimtąją kalbą ir visą savo trumpą, bet prasmingą gyvenimą paskyręs jos tyrinėjimui.

Apie Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros veiklą ir apie tęsiamus J. Kazlausko pradėtus darbus kalbėjo Daiva Sinkevičiūtė. Ji priminė, kad sėkmingai leidžiamas „Baltistikos“ žurnalas, kurio pirmas numeris išėjo 1965 m. VU baltistai bendrauja su baltistikos centrais kitose šalyse, skaito paskaitas, rengia konferencijas ir kongresus.

Profesorius, J. Kazlausko premijos laureatas Bonifacijos Stundžia susirinkusiems pristatė šių metų Birštono savivaldybės įsteigtos premijos gavėją Vytautą Rinkevičių. Jaunas mokslininkas, baltistas, akcentologas V. Rinkevičius yra daug nuveikęs tyrinėdamas nykstančią prūsų kalbą. B. Stundžia sakė, kad šio tyrinėtojo pagrindinė sritis yra prūsistika ir labai subtilus jos reiškinys – priegaidė ir kirtis, prūsų kalbos kirčiavimo sistema. Anot profesoriaus, šio mokslininko darbai ir parašyti straipsniai žinomi visame pasaulyje, jis yra parašęs knygą „Baltų slavų akcentologija“ (I tomą).

„Vytautas tiesiogiai tęsia J. Kazlausko pradėtus darbus, susijusius su baltistika, yra „Baltistikos“ žurnalo sekretorius, jo rankose visos gijos su kitų šalių mokslininkais. Jo pastangomis šis žurnalas nuo pat pirmojo numerio yra matomas internete. Vytautas yra sukūręs prūsų kalbos duomenų bazę, kurioje galima rasti visus žodžius, parengė etimologinį žodyną, yra parašęs knygą studentams ir jauniems mokslininkams. Jis ne tik baltistas, tyrėjas, bet dar ir ansamblio vadovas. Be to, Vytautas augina tris sūnus, kurių ir vardai atitinka jo tyrinėjimo sritį – Daumantas, Guntis ir Auktumas. Man malonu tokį kandidatą pristatyti premijai gauti“, – sakė B. Stundžia.

J. Kazlausko vardo premiją V. Rinkevičiui įteikė Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė ir pavaduotojas V. Kederys.

V. Rinkevičius padėkojo už jo darbų ir veiklos įvertinimą, dėkojo Birštono ir Prienų krašto žmonėms, besirūpinantiems J. Kazlausko atminimo puoselėjimu, taip pat Birštono muziejaus direktorei Vilijetai Šalomskienei, kuriai dar įteikė tris baltistikos leidinius. Šiais metais J. Kazlausko minėjimą rengė ir organizavo Birštono krašto muziejus.

Seimo narys A. Palionis padėkojo sodybos šeimininkams, J. Kazlausko vaikaičiui Virginijui Kazlauskui ir jo žmonai Birutei už gražiai tvarkomą sodybą ir visą aplinką, už dėmesį savo dėdės atminimui.

Renginio metu buvo prisimintas ir J. Kazlausko mokslo draugas Justinas Marcinkevičius. „Jie buvo draugai nuo gimnazijos suolo ir liko draugais visą gyvenimą; jie buvo iš kaimo, nuo Nemuno, gal kad žinojo paslaptį, kaip teisingai gyventi.“

Prisiminimais apie J. Kazlauską dalijosi ir mokslo draugė Anarsija Adamonienė, papasakojusi keletą nuotaikingų momentų iš mokyklos metų.

Į renginį Matiešionyse atvyko ir Alksniakiemio bendruomenės pirmininkė D. Earle. Pirmininkė pasidžiaugė, kad prūsų kalbą tyrinėja jauni mokslininkai, kurie daug nuveikė tęsdami vyresnės kartos atstovų darbus. „Džiugu, kad mes turim ir mylim savo kalbą, kad ji gyva jaunimo lūpose. Mes atvežėme savo bendruomenės kūrybos dovanų ir didelę Važatkiemio, Pociūnų ir Alksniakiemio kaimo žmonių meilę. Prisimenu Just. Marcinkevičiaus žodžius: „Nemoku mirties, mirties nemoku“. Abiem – ir Jonui, ir Justinui tinka šie žodžiai, nes jie gyvi, jie su mumis ir mus girdi“, – sakė D. Earle. Iš Alksniakiemio bendruomenės atvykę Laura Kazlauskaitė ir Lukas Bartulis atliko keletą dainų.

Šiame gražiame susiėjime dalyvavo ir buvusi „Saulės“ gimnazijos mokytoja, buvusi J. Kazlausko studentė Rūta Montvilienė. „Gaudėme kiekvieną mokytojo žodį. Išmokome ne tik klausytis, bet ir atsakomybės, atkaklumo, noro siekti tikslo. Mes visada liksim jo mokiniai“, – sakė R. Montvilienė.

Mokytoja sakė, kad reikia paraginti visus buvusius studentus atvažiuoti į prof. J. Kazlausko tėviškę ir atvežti po akmenį aukurui, kuriame degs meilė lietuvių kalbai ir gimtosios kalbos dėstytojams.

Renginyje eiles skaitė Ona Valerija Grybauskienė ir koncertavo „Rugiaveidė“ su šeima.

Šventė pasibaigė Luko atliekama daina „Upės plauks į melsvą tolį“, kurią dainavo ir visi susirinkusieji. Ją labai mėgo ir dainavo J. Kazlauskas.

Po minėjimo svetingi namų šeimininkai pakvietė prie vaišių stalo, prie kurio gausos prisidėjo kas ir kuo galėjo.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close