Mažieji virtuozai surengė įspūdingą koncertą

Kovo 24 dieną Birštono meno mokykloje vyko 25-asis etiudų konkursas „Mažasis virtuozas 2015“, skirtas M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti. Šis tradicinis konkursas meno mokykloje sėkmingai gyvuoja jau 25 metus.

Birštono meno mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė priminė, jog Seimas 2015-uosius yra paskelbęs Oginskio metais.Šis gražus pavasarinis renginys taip pat skiriamas kompozitoriaus ir kultūros veikėjo kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio gimimo metinėms paminėti. Be to, UNESCO garbingą M. K. Oginskio sukaktį yra įtraukusi į minėtinų metinių sąrašą.

Direktorė pristatė renginyje dalyvaujančius svečius: Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją Angelę Žiūraitienę ir žinomą pirmojo solfedžio vadovėlio autorių, profesorių Rimantą Karolį Kašponį bei Lietuvai pagražinti draugijos pirmininko pavaduotoją Justiną Antaną Vilką.

L. Raugevičienė pristatė ir vertinimo komisiją, sudarytą iš šiemet mokyklą baigiančių mokinių – Aisčio Sadausko, Augustės Zubavičiūtės, Roko Grabausko, Soteros Kupinaitės, Monikos Lešinskaitės ir mokytojos Angelinos Šližienės. Jaunieji vertintojai savo darbą atliko labai solidžiai ir atsakingai.

M. K. Oginskio biografiją ir svarbesnius gyvenimo bei veiklos faktus pateikė mokytoja Violeta Bingelienė. Daugelis mokinių žinojo, kad M. K. Oginskis buvo kompozitorius ir sukūrė garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, tačiau daugeliui buvo įdomu išgirsti, kad jis buvo kunigaikštis ir kultūros bei politinis veikėjas.

Šiek tiek žinių apie M. K. Oginskį

M. K. Oginskis gimė 1765 m. rugsėjo 25 d. netoli Varšuvos Guzovo dvare.

Pirmasis Mykolo Kleopo mokytojas ir įvairiausių talentų ugdytojas buvo prancūzų pedagogas Žanas Rolis. Jau vaikystėje išryškėjo Mykolo Kleopo gabumai muzikai. Daug dirbdamas jis greitai padarė didelę pažangą ir pats savarankiškai ėmė muzikuoti, kurti. Renkantis gyvenimo kelią, M. K. Oginskiui didelę įtaką padarė jo giminaitis – Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas, poetas, dailininkas, muzikas, knygų leidėjas Mykolas Kazimieras Oginskis.

Mykolo Kleopo Oginskio politinė ir diplomatinė karjera prasidėjo jam sulaukus vos dvidešimt vienerių – dar 1786 metais. Pirmiausia jis pagarsėjo tuo, kad dalyvavo Ketverių metų Seimo (1788–1792) darbe. Už nuopelnus valstybei jam įteiktas Šv. Stanislovo ordinas, 1790 m. – Baltojo Erelio ordinas.

M. K. Oginskis buvo garsus ir valstybės bei politikos veikėjas. Jis žinomas XVIII a. pabaigos diplomatas, LDK iždininkas. 1794 m. M. K. Oginskis dalyvavo Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime, buvo išrinktas Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos nariu, vadovavo Ukmergės, Švenčionių, Breslaujos apskričių sukilėliams, dalyvavo mūšiuose.  Jis organizavo kavalerijos diviziją, vadovavo šaulių būriui, kurį buvo apginklavęs iš savo lėšų. Vilniuje, Oginskiams priklausiusiuose Sluškų rūmuose veikė sukilėlių štabas, o rūmų teritorijoje – sviedinių liejykla. Po sukilimo ir III Lietuvos–Lenkijos padalijimo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, M. K. Oginskis, prisidengęs svetima pavarde, pasitraukė iš Lietuvos. Spėjama, kad būtent tuo laiku (1794 m.) ir buvo sukurtas garsusis jo polonezas „Atsisveikinimas su tėvyne“.

Gyvendamas užsienyje, M. K. Oginskis laišku kreipėsi į Napoleoną, prašydamas padėti Lietuvai ir Lenkijai atgauti savarankiškumą, tačiau, Napoleono nuomone, nors Lietuva ir Lenkija neteisėtai atsidūrė Rusijos valdžioje, ji, kaip ir bet kuri kita tauta, pati ginklo pagalba turi atsikovoti savo teises.

1802 m. caras Aleksandras I dovanojo M. K. Oginskiui nusižengimus rusų valdžiai, leido sugrįžti į Lietuvą ir toliau valdyti Rietavo seniūniją. Tais pačiais metais Mykolas Kleopas Oginskis buvo išrinktas Vilniaus universiteto garbės nariu. 1802 m. sugrįžęs iš užsienio, iš pradžių M. K. Oginskis gyveno Zalesėje (Baltarusijoje). Tais metais jis lankydavosi ir Rietave. Rietavo dvarą paveldėjo sūnus Irenėjus, kuris jį ir išpuoselėjo. Vėliau jo darbus Rietave ir Plungėje pratęsė jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas. Apie 1822-uosius metus jis savo dvarus užrašė žmonai ir vaikams, o pats išvyko į Italiją, kur įsikūrė 1823 metais. Paskutiniuosius vienuolika metų  gyveno Florencijoje.

Oginskių giminė daug gero padarė Lietuvai ir jo žmonėms. Daugelis M. K. Oginskio idėjų po jo mirties buvo įgyvendintos Lietuvoje – jo buvusiame Rietavo dvare. Čia M. K. Oginskio sūnus Irenėjus 1835 m. panaikino baudžiavą, 1859 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje žemės ūkio mokyklą, o vaikaitis Bogdanas 1872 m. atidarė pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą, 1882 m. nutiesė pirmąją telefono liniją į Plungę, Kretingą. 1892 m. Bogdano Oginskio rūpesčiu Rietave buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė. Šiame mieste buvo organizuojamos žemės ūkio parodos, suklestėjo parkas, orkestrų muzikinės tradicijos, kurios čia tęsiamos iki šiol.

Didžiausią šlovę M. K. Oginskiui pelnė jo muzikinis palikimas, o Oginskių giminės įsteigtos muzikos mokyklos Rietave ir Plungėje žinomos ir reikšmingos ir dabar.

Kieno pirščiukai mikliausi?

Direktorė pasakojo, kaip prieš 25 metus mokytoja Dalia Jegelevičienė sumanė surengti pirmąjį etiudų konkursą „Mažasis virtuozas“. O ką gi reiškia žodžiai etiudas ir virtuozas? Etiudas – tai technika pirščiukams lavinti, o virtuozas – vardas, kurį reikia pateisinti – tai dorybė ir talentas. „Linkiu visiems parodyti, kaip jūsų pirščiukai greitai bėgioja“, – sakė mokyklos direktorė.

Pirmoji konkursą pradėjo mažoji pianistė Agnė Baliūnaitė, kuriai laimė nusišypsojo visur būti pirmąja. Po jos į sceną kilo Gabrielė Mordusaitė, Ustina Kočiūnaitė, Ilja Sogačiov, Elzė Bisikirskaitė, Ignė Brudniūtė, Jonas Zubavičius, Nedas Jančiauskas, Greta Masiliauskaitė, Agnė Ulinauskaitė, Agota Vartavičiūtė, Justė Adomaitytė, Matas Černevičius, Supria Radiant Didla, Andrėja Klimaitė, Nojus Leščinskas, Emilija Ražanauskaitė, Jonė Vartavičiūtė, Pijus Urbanavičius, Aistė Abramavičiūtė, Splendid Mykolas Didla, Augustė Bisikirskaitė, Gabija Stočkutė, Kornelija Stravinskaitė, Jonas Ulinskas, Emilija Žentelytė, Jonas Pačėsas, Greta Žitkutė. Muzikinius kūrinius atliko beveik 30 vaikų, kurie grojo etiudus įvairiais instrumentais. Vaikai stengėsi, kaip ir buvo reikalaujama, groti teisingai, taisyklingai, išraiškingai.

Kaip sakė mokyklos direktorė, šis pavasarinis konkursas labai svarbus visiems mokiniams, nes jie baigiantis mokslo metams jau gali parodyti ko išmoko. Meno mokyklų auklėtiniams labai svarbu dalyvauti koncertuose, konkursuose, kur įgyjama daugiau patirties, tobulėja ne tik muzikavimas, bet ir sceninis įvaizdis.

Komisija įvertino visus atlikėjus ir paskelbė rezultatus. Pasirodo, kad 60 taškų iš 60 galimų surinko mokytojos Dalios Jegelevičienės mokiniai – Agnė Baliūnaitė, Elzė Bisikirskaitė ir Nedas Jančiauskas, kurie ir tapo laureatais. Nominacijos atiteko:

Už sceniškiausią atlikimą – Nedui Jančiauskui;

Už išraiškingiausią atlikimą – Splendid Mykolui Didlai;

Už virtuoziškiausią atlikimą – Emilijai Žentelytei;

Jauniausiai konkurso dalyvei Ustinai Kočiūnaitei apdovanojimą įteikė Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė.

Lietuvai pagražinti draugijos pirmininko pavaduotojas Justinas Antanas Vilkas padėkos raštais apdovanojo renginio vedėją mokytoją Violetą Bingelienę bei konkurso vertinimo komisijos narį Roką Grabauską, pagrojusį etiudą.

Prof. R. K. Kašponis irgi pasidžiaugė gražiu mokinių pasirodymu sakydamas: „Vaikai labai daug dirbo ruošdamiesi šiam koncertui. O mums visa tai ilgai išliks atmintyje kaip gražus prisiminimas. Sveikinu visus dalyvius ir linkiu sėkmės.“ Profesorius įteikė padėkas visiems komisijos nariams už jų gerą darbą vertinant konkurso dalyvius.

Mokyklos direktorė L. Raugevičienė apibendrindama konkursą pastebėjo, kad „visi mokiniai buvo labai šaunūs, tačiau tobulinti dar yra ką. Dalyvaujant konkurse svarbu viskas – apranga, laikysena, pasitikėjimas savimi ir… nuėjimas nuo scenos.“