Paukščiai netrukus įsikurs savo nameliuose
Atsiliepdami į Generalinės miškų urėdijos akciją „Paukščiai grįžta namo“, Prienų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai ir JMB nariai prigamino daug inkilų. Kovo 23 dieną daugelyje mokyklų vyko paukščių sutiktuvių šventė, kurios metu padovanota naujų, jaukių namelių sugrįžusiems keliauninkams. Miškininkai pakvietė JMB ir kitus mokinius ne tik iškelti inkilus, bet ir kartu paminėti Pasaulinę miškų dieną.
Veiverių pagrindinėje mokykloje
Prienų savivaldybės Veiverių pagrindinė mokykla šurmuliavo jau iš pat ryto –aktų salėje buvo pristatyta apie 30 įvairiausių inkilėlių. Iš jų reikėjo išrinkti patį meniškiausią, kokybiškiausią ir originaliausią. JMB vadovė Vilija Janulevičienė ir Prienų miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistas, JMB koordinatorius Kastytis Tarasevičius suko galvas, kaip išrinkti inkilus, atitinkančius reikalavimus. Visi atrodė labai gražūs, kai kurie spalvoti, išpiešti, išdekoruoti.
Tik K. Tarasevičius nuliūdino kai kurių gražių ir spalvingų inkilėlių autorius. Pasirodo, inkilas turi atitikti kai kuriuos parametrus, būti funkcionalus ir patogus gyventi tiems paukščiams, kuriems jis skirtas.
Dažnai žmonės apsirinka manydami, kad geras inkilas yra gražus inkilas. Pagamina įmantriausių, įvairiai išraitytų, išmargintų, netradicinių. Tačiau paukščiai dažnai bijo ir neapsigyvena išgražintame namelyje, jiems labiau patinka natūralūs, pagaminti iš neobliuotų, senesnių lentų inkilai.
K. Tarasevičius vaikams aiškino, kad dažniausios klaidos, kurias daro dar nepatyrę inkilų meistrai – netinkami tiek inkilo, tiek inkilo landos matmenys. Jei landa per maža – paukštis netilps, jei per didelė – paukščiui nesaugu, nes gali įlįsti ir plėšrus paukštis, ir katė. Be to, reikia padaryti lentelių užleidimus, kad nebėgtų vanduo, o dugne – skylutes, kad nesikauptų drėgmė. Kiekvienai paukščių rūšiai gaminami atitinkamų matmenų inkilai. Zylėms reikia mažesnių landų, varnėnams – šiek tiek didesnių. Be to, mažesniems paukšteliams skirtų inkilų stogeliai turėtų būti atidaromi, kad būtų galima išvalyti pernykštes šiukšles ar nugaišusius paukštelius, kad neliktų įvairių parazitų bei ligų užkrato.
Taip pat K. Tarasevičius paaiškino, kaip reikia kabinti inkilą į medį, kaip pritvirtinti, kad jis nesiūbuotų ir paukšteliai galėtų ramiai perėti jauniklius.
Meniškiausio inkilo nominacija atiteko pirmos klasės mokiniui Laurynui Čiginskui, kokybiškiausio – ketvirtokui Tautvydui Gluoksniui, o originaliausio – trečios klasės mokinei Kamilei Žliobaitei.
Ir Šilavoto pagrindinėje mokykloje
Šilavoto pagrindinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai irgi laukė sugrįžtančių sparnuotų savo draugų prigaminę jiems jaukių nameliukų.
Pirmiausia penktokė Kornelija Radžiūnaitė pasekė pasaką apie paukščius skrajūnus, o būrelio vadovė mokytoja Rita Kišonienė susirinkusiems mokiniams priminė, kaip jie vasarą lankėsi Naisiuose ir apžiūrėjo pirmąjį Lietuvoje inkilų muziejų. Mokytoja pasakojo, kad inkilai Lietuvoje pradėti gaminti ir kelti į medžius nuo 1923 metų profesoriaus, gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva.
Kiekvieną inkilą įvertino Prienų miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistas, JMB koordinatorius K. Tarasevičius, kuris paaiškino inkilo trūkumus ir privalumus. Šilavoto pagrindinės mokyklos vaikus mokytojas K. Grigonis jau buvo supažindinęs su inkilų gaminimo instrukcijomis, pateikęs reikiamus matmenis. Gal todėl šilavotiškių inkilėliai buvo paprasti, nedažyti, tačiau tvirti, sumeistrauti pagal visus reikalavimus. Daugeliui vaikų, o ypač mergaičių daryti inkilus paukšteliams padėjo jų tėveliai.
Meniškiausiu buvo išrinktas Dominyko Martusevičiaus pagamintas inkilas, originaliausiu – Kornelijos Radžiūnaitės, o kokybiškiausiu – devintos klasės mokinio Eriko Seniūno.
Pirmadienis buvo labai šaltas, tad mokytoja su mokiniais nutarė, jog dar ištaisys kai kurias klaidas, padarytas darant inkilus, ir kitą dieną juos iškels prie mokyklos, pakelėse ir pamiškėse. Bus smagu, kai paukšteliai apsigyvens jų pagamintuose nameliuose.
