Šachmatai traukia įvairaus amžiaus žmones

Vasario 18 dieną Birštono sporto centre vyko neeilinė šventė – šachmatininkų būrelio dešimtasis gimtadienis. Ta proga buvo surengtas ir šachmatų turnyras, kurio metu apdovanoti geriausi, sumaniausi ir atkakliausi žaidėjai.

Šiek tiek istorijos…

„Iš tikrųjų šachmatų būrelis buvo įkurtas 1976 metais. Tada švietimo skyriuje dirbo mano kaimynė Vanda Kačergienė, kuri paskatino mane mokyti vaikus žaisti šachmatais. Aš jaunystėje gana nemažai žaidžiau šachmatais, negaliu net pasakyti, kada pradėjau, tik žinau, kad visą laiką žaidžiau“, – juokaudamas prisimena šachmatų būrelio vadovas ir treneris Kazys Lukošius.

Pats K. Lukošius yra baigęs jūreivystės mokslus, bet į plačius vandenis neišplaukęs dėl giminystės ryšių. Po to mokėsi milicijos mokykloje. Baigęs dirbo ir Rietave, ir Plungėje, kol vėliau likimo vėjų buvo pamėtėtas į Birštoną, kur ilgam įleido šaknis.

Taigi, laisvu nuo tiesioginio darbo metu K. Lukošius pradėjo birštoniečius mokyti šio intelektualaus žaidimo paslapčių. Iš pradžių šachmatininkų būrelis gavo patalpas senoje mokykloje, paskui glaudėsi moksleivių namuose, po to turėjo kambarėlį kultūros centro II aukšte.

Norinčių žaisti vaikų buvo daug, o suaugusiųjų šiek tiek mažiau. Pasak K. Lukošiaus, anksčiau vaikams buvo suteikiama daugiau galimybių dalyvauti varžybose, o tai skatino juos tobulėti. Be to, šachmatai, kaip sako treneris, padaro žmogų visapusiškai „gudrų“, nes žaidžiant tenka pasitelkti mokslo, sporto ir meno elementus. Tad nenuostabu, kad iš lankiusiųjų to meto šachmatų būrelį yra gydytojų bei aukštus ir atsakingus postus užimančių žmonių.

Tačiau laikui bėgant K. Lukošiaus dažnos ilgalaikės komandiruotės nesiderino su darbu Prienų vairuotojų mokykloje, ir jau 1993 metais šachmatų būrelis nutraukė savo veiklą. O naujo vadovo, norinčio mokyti vaikus žaisti, taip ir neatsirado.

Antrasis šachmatų būrelio gyvenimo etapas

„Kai 2005 metais išėjau į pensiją ir turėjau daugiau laiko, buvusi girininkė Teresė Murauskaitė pradėjo mane raginti vėl Birštone atgaivinti šachmatų būrelio veiklą. Bet pirmiausia reikėjo surasti patalpas, kuriose jaunieji šachmatininkai galėtų prisiglausti. Taigi kartu su Terese, kurią galima laikyti mūsų būrelio įkūrimo iniciatore ir krikštamote, pradėjom kelionę po Birštono įstaigas.

Iš pradžių pavyko kuriam laikui gauti patalpas „Versmės“ sanatorijoje, aš pats buvau priėmęs ir į savo namus porai savaičių. Vėliau mus priglaudė sveikos gyvensenos klubas „Šilagėlė“, po to sporto centras. Tada bendromis pastangomis su Savivaldybe buvome gavę patalpas „Carito“ bendruomenės namuose, tačiau netrukus persikėlėme į gimnaziją, kur buvome įsikūrę dviejose klasėse. Tačiau dirbti su vaikais ne taip paprasta – jie judrūs, garsiai kalba, mėgsta paišdykauti, tad visur, kur apsistodavome, būdavo šiokių tokių problemų…“ – pasakoja treneris apie įvairius vaikų nuotykius ir išdaigas, dėl kurių turėdavo ne visai linksmų pokalbių su patalpų savininkais. Bet vaikai yra vaikai – po pamokų nori išsidūkti, išsilakstyti. Treneris džiaugiasi, kad nebuvo rimtesnių incidentų ar konfliktų.

Dabar, anot trenerio, jau gerai – sporto centro patalpose jaunieji šachmatininkai turi du kabinetus, kur gali susirinkti ir žaisti. Tačiau dabar jiems trukdo susikaupti kiti besitreniruojantys sporto centre sportininkai – garsiai kalba, šūkauja. Bet nieko nepakeisi, belieka prašyti kitų sportininkų elgtis atsakingiau.

Kas džiugina trenerį

„Džiugina, kad susirenka daug vaikų, kartais beveik 40. Aš net bijau, kad per daug. Tačiau svarbu, kad pramoksta žaisti. O norint pasiekti daugiau reikia turėti šachmatininko gyslelę, norą, gal ir talentą. Jeigu ateina gabesnis žaidėjas, jis adaptuojasi, pripranta ir jau tampa kitoks – mąstantis, galvojantis ir priimantis sprendimus. Man gaila tų vaikų, kurie pradeda lankyti užsiėmimus, bet paskui dėl neaiškių priežasčių meta, o po to vėl prašosi atgal. Jeigu gabus – pasiveja kitus, o jeigu ne, tai trypčioja vietoje. Tačiau treneriui įdomiausias momentas, kai vaikai susidomi šachmatų žaidimu, kai klauso, ką kalbi ir pasakoji, ko mokai, ir stengiasi. Džiaugiuosi, kad yra gabių ir gerų vaikų, iš kurių daugiau tikiuosi“, – sakė K. Lukošius.

Išmokti žaisti šachmatais ateina ir priešmokyklinukai, ir vyresni vaikai, ir įvairaus amžiaus suaugusieji. Tačiau treneris išskiria grupę mokinių, besimokančių meno mokykloje, muzikos skyriuje.

„Muzikantai – įdomūs, kūrybiški, visai kitoks jų žaidimo stilius ir braižas. Gal ir negerai ką daro, tačiau jiems taip atrodo teisinga. Paprastas žmogus vienaip galvoja, gal primityviau, o muzikantai nueina kitais, aplinkiniais keliais“, – dėsto savo pastebėjimus K. Lukošius.

Šachmatų būrelio vadovas patenkintas, kad kartu žaidžia ir randa bendrą kalbą įvairaus amžiaus suaugusieji ir vaikai. Prie šachmatų lentos susėda kaip lygiaverčiai partneriai, o laimėti gali bent kuris, amžius neturi reikšmės. Anot trenerio, žaisdami kartu su suaugusiais vaikai jaučiasi saugesni, įgyja daugiau pasitikėjimo, be to, visiems smagu ir gera būti kartu. Tegul ir varžytis, kuris stipresnis.

Trenerį džiugina ir tai, kad sulaukia savivaldybės ir sporto centro vadovų dėmesio bei palaikymo.

Per dešimtmetį pasiekti rezultatai

Būrelio vadovas šventinio susibūrimo metu pristatė pastarųjų 10 metų darbinės veiklos ataskaitą. Per šį laikotarpį šachmatų būrelį lankė 183 moksleiviai ir 63 suaugusieji. Šiais metais būrelyje yra 35 nariai, aktyviai dalyvaujantys ir dažnai žaidžiantys – 22.

Per 10 metų buvo surengtos 83-ejos vietinės varžybos ir turnyrai, 64 kartus būrelio nariai žaidė išvykose ir kitose vietose.

Pasimokyti ar pažaisti šachmatais ateina ir Birštono svečiai, poilsiaujantys ar besigydantys sanatorijose. Tarp 15 svečių buvo 4 vokiečiai, 1 rusas, o kiti – mūsų tautiečiai.

Treneris džiaugiasi, kad daugelis būrelio narių ne tik susipažino su šachmatais, pramoko žaisti, bet ir įgijo tam tikrą kategoriją. Pirmąją kategoriją turi 2, antrąją – 12, trečiąją – 24 ir ketvirtąją – 30 žaidėjų.

„Mūsų tikslas ne tik išugdyti gerus žaidėjus, bet duoti žaidimui pagrindą“, – įsitikinęs ilgametis vadovas.

Šachmatininkai ne tik žaidžia, bet su savo vadovu rengia ir keliones ar išvykas į gamtą, turi net tris savo veiklos albumus.

Savivaldybės vadovai, ypač sporto sritį kuruojantis Juozas Aleksandravičius, irgi džiaugiasi, kad K. Lukošius puikiai sutaria su vaikais, visada susikalba, dažnai net juos ir užtaria, aiškinasi ir su tėvais. Beje, treneris džiaugiasi, kad daugelio vaikų tėveliai domisi, ką vaikai veikia, kaip sekasi, dalyvauja kartu šventėse, apdovanojimuose. Tačiau dar gražiau, kai nemažai šeimų dalyvauja velykiniuose ir kalėdiniuose turnyruose. Anot K. Lukošiaus, ateina su savo vaikais žaisti ir tie, kuriuos mokė dar senais laikais…

Dešimtmečio turnyras

Su gražiu jubiliejumi šachmatininkus sveikino Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius ir sporto centro direktorius Saulius Smailys, linkėdami gero žaidimo ir gražių laimėjimų ateityje.

Dešimtmečio turnyre stipriausiųjų lygos (I lygos) nugalėtoju tapo Robertas Travkinas, antroji vieta atiteko Danutei Urbanavičiūtei, o trečioji – Kazimierui Senavaičiui.

II lygoje nugalėjo gimnazijos dešimtokas Linas Andriekus, antrąją ir trečiąją vietas iškovojo senjorai Antanas Tankevičius ir Jonas Gluoksnis.

III lygos laimėtoja tapo aštuntokė Vakarė Stambrauskaitė, antrąją vietą iškovojo Ineta Marčiukaitytė, trečiąją – Aurimas Mikulevičius.

Jauniausiųjų, IV lygoje stipriausias buvo antrokas Tadas Andriekus, nedaug nuo jo atsiliko pirmokas Tauras Stambrauskas. Dvi trečiąsias vietas užėmė penktokai Gabija Žuvininkaitė ir Matas Černevičius.

„Žaibo“ turnyro nugalėtoju irgi tapo R. Travkinas. Antroji vieta atiteko Ramučiui Mardosui, trečioji – D. Urbanavičiūtei.

Vyriausio turnyro žaidėjo nominacija teko A. Tankevičiui, jauniausio – Austėjai Stašaitytei, atkakliausio – Inetai Džervaitei, o aktyviausio – Nedai Žuvininkaitei.

Apdovanojimus nugalėtojams ir prizininkams įteikė Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius ir sporto centro direktorius Saulius Smailys.