Dažniausia smurto priežastis – alkoholis

2011 metų pabaigoje Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo valstybė išreiškė susirūpinimą dėl smurto šeimoje. Ligi tol smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu reikalu, o jį patyrusioms moterims teko kreiptis į teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas privataus kaltinimo tvarka. Kaip pasikeitė situacija po trejų metų Birštono savivaldybėje, kalbamės su Birštono PK VPP viršininku Egidijumi Treigiu.

Skaudžiausia, kad situacija kartojasi

2013 metais Birštono PK buvo užregistruota 13 smurto artimoje aplinkoje atvejų, 2014 metais – tiek pat. Kaip sakė pareigūnas, „skaudu, kad tokie atvejai kartojasi. Vien policijos pastangų situacijai pagerinti neužtenka.“

Dar prieš įsigaliojant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, turėdavo smurto aukos klausti, ar ši nori pareikšti kaltinimus ir smurtautoją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dabar pareigūnams užtenka patiems pamatyti smurto artimoje aplinkoje požymius ar išklausyti kaimynų nusiskundimus. Tuomet iš karto pradedamas ikiteisminis tyrimas, net jei auka bando įtikinti, kad su smurtautoju susitaikys. Jei aukos – nepilnamečiai, apie smurtą informuojama ir Valstybinė vaikų teisių apsaugos tarnyba. Tačiau E. Treigys džiaugėsi, kad visais minimais smurto šeimoje atvejais vaikai nenukentėjo. Vienu atveju nukentėjo vyras nuo nepilnamečio posūnio, o kitais atvejais smurto aukos buvo moterys. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks pagalbą, ir nedelsdami apie įvykį praneša specializuotos pagalbos centrui. Kaip teigė PK VPP viršininkas, gal ir gerai, kad yra tie pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims centrai, tik gaila, kad jie nepalaiko ryšio su policijos pareigūnais ir šie nežino, kaip buvo dirbama su nukentėjusiuoju, kas padaryta. „Jei žinotume situaciją po nukentėjusiojo susitikimo su pagalbos centro specialistais, gal galėtume taikyti efektyvesnes prevencines priemones“, – sakė E. Treigys.

Nukentėję nuo artimųjų smurto asmenys turėtų kreiptis pagalbos. Bet specializuotos pagalbos centrai yra tik didžiuosiuose miestuose ir žmogui iš provincijos ten patekti gana sudėtinga. O pokalbis telefonu – tai ir yra tik pokalbis. Žinoma, centro darbuotojai kviečia atvykti pas save, tačiau galimybių nuvažiuoti beveik nėra, ypač jeigu šeimoje yra mažamečių vaikų ir asmuo gyvena kaime.

Smurtaujama ir kaime, ir mieste

Pasak pareigūno, smurtaujama vienodai tiek kaime, tiek mieste. „2013 metais daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo užregistruota kaimiškoje savivaldybės vietovėje, o 2014 metais rezultatai išsilygino, miestas netgi aplenkė kaimą“, –- teigė E. Treigys.

Paprastai tarpusavyje vaidijasi sutuoktiniai ar sugyventiniai. Smurto priežastis – alkoholis ir po to atsirandantys įvairūs priekaištai bei santykių aiškinimasis, kuris baigiasi muštynėmis.

Kokio amžiaus žmonės linkę nusikalsti ir naudoti fizinę jėgą savo šeimoje? Pasirodo, griežtos ribos nėra. Kaip teigė pašnekovas, smurtautojų amžius – nuo nepilnamečių iki 60 metų.

Atvažiavę į įvykio vietą pareigūnai smurtautoją išsiveža ir uždaro į areštinę, kol teismas ar prokuratūra nuspręs, ką toliau daryti pagal Smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Tyrimas atliekamas per trumpą laiką ir nusprendžiama, kokią priemonę reikia taikyti smurtautojui. Gali būti taikomas laisvės apribojimas ar keli apribojimai (vienas jų – nevartoti alkoholio). Pagrindinį darbą vėliau atlieka Probacijos tarnyba, kuri tikrina, kaip laikomasi apribojimų.

Pagrindinis darbas turi būti prevencinis

Pareigūno nuomone, turi būti aktyviau dirbamas prevencinis darbas su tokiomis šeimomis, kuriose dažnai girtaujama, o vėliau smurtaujama. Linkusiųjų naudoti šeimoje fizinį smurtą namuose turi dažniau lankytis socialiniai darbuotojai, užsukti ir pasižiūrėti apylinkės inspektoriai. Jausdami, kad yra nuolat stebimi, asmenys jau privengia kelti ranką prieš artimuosius.

„Turime kelis ir nuolatinius klientus, kurie kelia problemas. Tačiau ne kažin ką galime padaryti“, – sakė pareigūnas. Kai policiją iškviečia kaimynai, mušamas sutuoktinis dažnai stoja smurtautojo pusėn, netgi jį gina. O kitos daug metų skriaudžiamos ir įbaugintos moterys tik prašo, kad skriaudikas būtų išvežtas nors nakčiai, kad galėtų ramiai išsimiegoti. Išsiblaivęs jis jau nebūna toks agresyvus, iš erelio virsta nupešiotu gaideliu.

Per pastaruosius dvejus metus buvo atvejai, kai anūkas nukentėjo nuo senelio ir motina nuo dukros.

Visi užregistruoti smurtavimo atvejai pasibaigė teismo sprendimais, kuriuos smurtautojas privalo vykdyti. Pasitaiko, kad iki teismo smurtautojas su savo auka susitaiko, tad reikia skubėti priimti sprendimą.

Birštono policijos komisariato pareigūnai deda visas pastangas, lankosi šeimose, bendrauja ir kalbasi tiek su nukentėjusiaisiais, tiek su smurtautojais. Kai kurie pasitaiso, o gal pasensta, bet jų skaičių papildo nauji. 13 smurto atvejų per metus –nedidelei Birštono savivaldybės teritorijai yra gana daug. Belieka tik nusiraminti, kad šeimose nebuvo labai sunkių nusikaltimų. Tačiau smurto šeimoje atvejų iš viso neturėtų būti.

Labiausiai visuomenėje matomas fizinis smurtas, ir čia jau regimi šiokie tokie pokyčiai. Tačiau dar yra psichologinis ir seksualinis smurtas prieš moteris bei vaikus, tik ši sritis dar retai minima. Be to, šios smurto rūšys dažniausiai slepiamos, nes moterys gali būti apkaltintos provokavimu ar vedybinių pareigų neatlikimu, kol neatsitinka nepataisomų dalykų.

Taigi kol kas policija, socialiniai darbuotojai dar turi labai atsakingai stebėti ir tikrinti nusikalsti linkusius asmenis ir taikyti jiems prevencines priemones. Kartais ne mažiau veiksmingas gali būti laiku ištartas žodis ar duotas patarimas.