Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius kuria ateities planus
Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius įsikūrė tik prieš penkerius metus, bet vasario 3 dieną ataskaitiniame susirinkime jau džiaugėsi išaugusiu narių skaičiumi nuo 12 iki 58.
Pirmiausia susirinkimo dalyviai tylos minute pagerbė Anapilin iškeliavusius draugijos narius: buvusį draugijos pirmininką Juozą Škėmą ir Juozą Reklevičių. Susirinkimas prasidėjo giesme „Lietuva brangi“.
Atlikti geri darbai
Draugijos pirmininkas Tadas Zubavičius pristatė susirinkimo svečius – Birštono savivaldybės merę Nijolę Dirginčienę, jos pavaduotoją Juozą Aleksandravičių, Lietuvai pagražinti draugijos Prienų skyriaus pirmininką Gintautą Bartulį bei viešnią iš Punsko (Lenkijos) Aldoną Vaicekauskienę.
Pateikdamas ataskaitą apie nuveiktus darbus gražinat Lietuvą pirmininkas pasidžiaugė, kad praeitais metais buvo surengta keletas talkų. „Kovo mėnesį kartu su Birštono gimnazijos moksleiviais ir Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojais bei miškininkais kėlėme inkilus miesto parke ir Matiešionių miške. Balandžio mėnesį akcijos „Darom“ metu grėbėme lapus miesto parke šalia „Sonatos“ viešbučio. Gegužės mėnesį draugijos nario Juozo Aleksandravičiaus iniciatyva pastatėme laiptus prie Kunigo šaltinio. Džiugu, kad kartu dirbo ir Alksniakiemio kaimo bendruomenės žmonės, Birštono ir Išlaužo girininkijų darbuotojai bei Kauno miškų kolegijos studentai. Už medieną laiptų gamybai esame dėkingi Prienų miškų urėdijai, už pagalbą įrankiais – Birštono miesto tvarkymo tarnybai. Rudenį kartu su „Bočių“ bendrijos nariais ir sveikos gyvensenos klubu „Šilagėlė“ tvarkėme aplinką prie Paverknių kaimo kryžiaus, taip pat Babronių piliakalnį. Labai malonu pažymėti, kad dėl keleto mūsų draugijos narių įžvalgumo ir žinių užmirštasis Matiešionių piliakalnis vėl tapo žinomas visuomenei. Kvietėmės KPD archeologus, piliakalnį šiek tiek sutvarkėme, pašalinome menkaverčius krūmus, sudeginome šiukšles. Kaip tik šiandien gavome raštišką patvirtinimą, kad tai tikrai yra piliakalnis“, – sakė T. Zubavičius.
Lietuvai pagražinti draugijos nariai dalyvavo Birštono šventėje ir su vėliava žygiavo eisenoje. Pasak pirmininko, smagu, kad keletas draugijos inicijuotų renginių tapo tradiciniais ir juos dabar organizuoja valdžios institucijos. Tai – „Piliakalnių šviesa“ ir himno giedojimas Liepos 6-ąją, Jurginų šventė, Baltų dienos minėjimas. Pirmininkas paminėjo, kad liepos mėnesį keletas draugijos narių dalyvavo savivaldybės organizuotuose gamtosaugos kursuose.
Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus nariai ne tik dalyvauja įvairiuose renginiuose ir talkose, bet ir keliauja po Lietuvą – aplanko įvairias vietoves, susipažįsta su krašto istorija, kultūros paveldo paminklais. Rugpjūčio mėnesį buvo surengta pažintinė kelionė į Biržų kraštą. Draugijos nariai aplankė Bistrampolio ir Astravo dvarus, Biržų pilį, pamatė smegduobes, svečiavosi pas Joniškėlyje gyvenantį vyndarį ir vynuogių augintoją Algirdą Lungį. Beje, draugijos nariai kiekvienais metais dalyvauja Baltijos kelio minėjime.
Išrinktas valdybos narys, patvirtintos įmokos
Po T. Zubavičiaus išsamios ataskaitos Revizijos komisijos pirmininkė Laimutė Raugevičienė pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad draugijos finansinės sąskaitos tvarkomos gerai. Tačiau taupumo sumetimais nutarta atsisakyti vienos sąskaitos ir ją uždaryti.
Susirinkimo metu nauju valdybos nariu buvo išrinktas Birštono girininkijos girininkas Arvydas Lekavičius, o kasininke paskirta Zita Šveinauskienė.
Lietuvai pagražinti draugijos nariai vieningai balsavo, kad stojamasis nario mokestis būtų 3 eurai, o metinis nario mokestis – 2 eurai.
Ateinančių metų planai
Pristatydamas 2015 metų veiklos projektus, T. Zubavičius sakė, kad dauguma projektų yra tęstiniai ir vykdomi kiekvienais metais.
Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius ir ateityje bendraus ir bendradarbiaus su Prienų skyriumi, savo nuolatiniais partneriais Birštono meno mokykla, Nemuno kilpų regioniniu parku, Birštono viešąja biblioteka, „Bočių“ bendrija, sveikos gyvensenos klubu „Šilagėlė“ bei Birštono girininkija.
Šių metų darbų projektas pavadintas „Birštono kultūros paveldo paminklų išsaugojimas ateities kartoms“. Tad prie šio projekto darbų labai tinka visos organizuojamos kultūros paminklų, piliakalnių ir pilkapių tvarkymo talkos, Žalgirio skvero ir Sąjūdžio ąžuolų alėjos priežiūra bei būsimos pažintinės kelionės. Anot draugijos pirmininko, visi planuojami darbai išdėstyti pagal mėnesius. Štai vasario pabaigoje su gimnazijos mokiniais ir girininkijos darbuotojais planuojama kelti inkilus, kovą – dalyvauti Kovo 11-osios ir Žemės dienos renginiuose, vėliau – aplankyti kultūros paveldo objektus, pagaminti rodykles prie Matiešionių piliakalnio ir Kunigo šaltinio, aplankyti Oginskio dvarą, dalyvauti Valstybės dienos minėjime, S. Moravskio skaitymuose, Jurginų šventėje, Baltų dienos renginiuose ir kt. Lietuvai pagražinti draugija numačiusi gražiai pažymėti Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, 250-ąsias M. Oginskio, 120-ąsias B. Matulionio, 80-ąsias J. Kazlausko ir Just. Marcinkevičiaus bei buvusio Birštono mero A. S. Zenkevičiaus gimimo metines. Veiklos planui vieningai pritarė visi draugijos nariai.
Pasisakymai ir diskusijos
L. Raugevičienė priminė, kad vasario 3 dieną lietuviai šventino linus ir minėjo šv. Blažiejų. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadagio šakelės, mat eglė ir kadagys – visad žaliuojantys augalai – simbolizavo netrukus prisikelsiančią gyvybę (pavasarį). Taip pat buvo tikima, kad linų sruoga saugo žmogų nuo ligų ir nelaimių. Peršalus linų sruogą vyniodavo ant kaklo, kad liga greičiau praeitų. Daug gydomųjų savybių turi ir linų sėmenys, kuriomis liaudies medicina gydė ne tik virškinamojo trakto ligas, bet ir astmą, bronchitą bei plaučių uždegimą.
L. Raugevičienė dar priminė, kad linų ir kanapių globėjas buvo Vaižgantas, gimstantis ir mirštantis dievas, susijęs su augmenijos atsinaujinimu. O Juozas Tumas 1895 metais visam gyvenimui pasirinko Vaižganto slapyvardį. Taigi simboliška, kad ir Lietuvai pagražinti draugijos susirinkimas vyksta tokią dieną.
Merė Nijolė Dirginčienė, kuri irgi yra Lietuvai pagražinti draugijos narė, prisipažino, kad daugelyje renginių bei talkų nedalyvavo, bet visada palaikė ir palaiko draugijos veiklą, o pati daugiausia prisideda augindama gėles ir puošdama aplinką.
„Dirbame ne dėl įvertinimo, bet kad gražėtų mūsų miestas ir visa Lietuva. Džiugu, kad draugijos nariai aktyviai prisideda ir dalyvauja švarinimo talkose. Gal todėl miestas ir tvarkingas, nes būna sunku rasti vietų, kurias dar reikia tvarkyti. Siūlau talkas organizuoti ne tik pavasarį, bet ir rudenį, kai reikia grėbstyti lapus, tada bus daugiau veiklos. Ačiū, kad esate aktyvūs“, – sakė merė.
Žodis buvo suteiktas ir Lietuvai pagražinti draugijos Prienų skyriaus pirmininkui G. Bartuliui. Jis pasidžiaugė birštoniečių aktyvia veikla, draugijos narių gausa ir pareiškė įsitikinimą, kad ir jų skyrius turės į ką lygiuotis. G. Bartulis birštoniečiams perdavė Lietuvai pagražinti draugijos pirmininko Juozo Dingelio sveikinimus ir geriausius linkėjimus.
Viešnia iš Punsko A. Vaicekauskienė dalijosi savo įspūdžiais iš kelionės po Birštoną ir Nemajūnus, pasakojo, kaip Lenkijos krašto lietuviai puoselėja lietuvybę.
Onutė Velykienė kalbėjo apie linus kaip apie lietuvių kultūros turtą, kultūros paveldą, kuris išskiria mus iš kitų tautų. Cituodama garsių žmonių mintis O. Velykienė sakė, kad liaudies menas – dvasinis turtas, tauta gali žūti, tačiau jos sukurti meno paminklai išlieka amžinai.
Birštono apylinkėse linas neužmirštas ir dabar, Dar yra jo augintojų, kaip ir auksarankių audėjų. Gėlių žiedai ir padėkos buvo įteiktos gerbiamoms audėjėlėms Onutei Valatkaitei, Onutei Žemaitienei ir Marijai Burbienei. Kęstutis Pranculis pasiūlė Birštonui pagražinti šalia tulpmedžių pasodinti rausvažiedžių magnolijų. Draugijos nariai pritarė šiam pasiūlymui.
Pagerbti aktyviausi nariai
Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus pirmininkas padėkos raštus už gražų ir aktyvų bendradarbiavimą įteikė „Bočių“ bendrijos pirmininkei Julijai Barutienei ir sveikos gyvensenos klubui „Šilagėlė“. Padėkos raštais už gerą darbą apdovanoti ir aktyviausi nariai: Lina Šaulinskaitė, Kęstutis Pranculis, Albinas Grigonis, Teresė Murauskaitė, Janina Giknienė.
Po susirinkimo draugijos nariai neskubėjo skirstytis į namus. Nors jau buvo vakaras, jie turėjo apie ką pasikalbėti, padiskutuoti ir pasitarti prie karštos arbatos puodelio. Metai dar tik prasideda, darbų nemažai suplanuota, tačiau jau dabar aišku, kad jų bus daug daugiau.
