Įamžintas Greimų atminimas

Sausio 29 dienos pavakare į Birštono viešąją biblioteką rinkosi skaitytojai, norintys pasitikti naują knygą apie mūsų krašte žymius pėdsakus palikusius tėvą ir sūnų Greimus. Knygą atlydėjo ir pats knygos autorius, profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininkas Karolis Rimtautas Kašponis bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas. Sutiktuvėse dalyvavo Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, meno mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė su grupe mokinių.

Norint išvardyti visus gerbiamo K. R. Kašponio nuopelnus ir veiklas, reikėtų pateikti viso gyvenimo įvykius, kurie ir paskatino profesorių parašyti knygą. Tačiau pirmiausia buvo paliesta jo, kaip muzikologo, veikla.

K. R. Kašponis laikomas Ukmergės vaikų muzikos mokyklos įkūrėju. Vėliau jis dirbo Vilniaus vaikų muzikos mokykloje, J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, buvo M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos teorinių disciplinų dėstytojas, muzikos teorijos metodinės komisijos pirmininkas.

Svečiui patiko vaikų muzikavimas

Vaikų muzikos mokyklose K. R. Kašponis yra žinomas kaip solfedžio vadovėlio sudarytojas. Nors, kaip sakė Birštono meno mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė, solfedis – sunki disciplina, bet šis vadovėlis parašytas nuosekliai, paprastai, suprantamai ir daug metų naudojamas muzikinei klausai (ypač pradedančiųjų mokytis muzikos) lavinti. Direktorė paminėjo, kad profesorius lankėsi Birštono meno mokykloje, bendravo su mokiniais. Kaip tik dėl to į susitikimą su profesoriumi ir jo knygos pristatymą atvyko visas būrys muzikos skyriaus vaikų, panorusių pradžiuginti garbųjį svečią savo muzikavimu.

Žinomų kompozitorių kūrinius atliko Suprija Didla, Mykolas Didla, Monika Lešinskaitė, Justė Adomaitytė, Rokas Zdanavičius, o mažoji smuikininkė Ula griežė žadėtąjį „Menuetą“. Beje, vaikų muzikavimas svečiui labai patiko.

Sąsajos su A. J. Greimu

Po nuotaikingos muzikinės dalies prof. K.R. Kašponis papasakojo apie savo sąsajas su semiotikos pradininku Algirdu Juliumi Greimu, su kuriuo teko laimė mokytis toje pačioje Kupiškio vidurinėje mokykloje.

Pradėdamas pasakojimą apie Greimus ir šios knygos atsiradimo aplinkybes profesorius paminėjo, kad 2001 m. jis dalyvavo semiotikų kongrese Imatroje, Suomijoje. Jam semiotika pasirodė įdomi, o išgirdęs A. J. Greimo pavardę prasitarė, kad teko su juo kartu mokytis Kupiškio vidurinėje mokykloje. Tada Tarptautinio semiotikos instituto direktorius, Helsinkio universiteto profesorius Eras Tarantis (Eero Taranti), beje, A. J. Greimo mokinys, paprašė įamžinti A. J. Greimo atminimą.

„Daugiau žinojau apie A. J. Greimo vaikystę, tad nutariau paruošti 17 stendų su nuotraukomis apie jo tėvus, mokslo metus. Šią dokumentinę biografinę ekspoziciją apie A. J. Greimo gyvenimo periodą Kupiškyje gražiai įforminome, apipavidalinome. Taigi Tarptautinio semiotikos instituto prezidentas, pamatęs tą parodą, pasiūlė pirmiausia nuvežti į Suomiją (Helsinkį), Imatrą, Paryžių. Paroda pabuvojo ir Lietuvos ambasadoje Maskvoje“, – pasakojo prof. K .R. Kašponis. Beje, visur parodą pristatyti teko pačiam autoriui.

Taigi, šios parodos kelionė prasidėjo 2003 m. A. J. Greimo gyvenimo pėdsakais pirmiausia užsienyje, o vėliau ir Lietuvoje, po tas vietas, kur A. J. Greimas gyveno, – Kunigiškius (Svėdasų valsčius), Kupiškį, Šiaulius, Marijampolę, Prienus, Kauną.

Greimų pėdsakai Prienų krašte

Profesorius pasakojo, kad sužinojęs, jog A. J. Greimo tėvas Julius Greimas statė Prienų tiltą, pasidomėjo ir kita jo veikla. Istoriniai šaltiniai liudija, jog nuo 1934 m. pabaigos iki 1940 m. J. Greimas buvo miesto burmistras, taip pat atliko daug prasmingų darbų Prienų miestui ir jo žmonėms. Prof. K. R. Kašponio manymu, abu Greimai, tėvas ir sūnus, paliko gilius pėdsakus Prienų krašte ir nusipelnė, kad jie būtų atmenami ir žinomi. Greimų vardo įamžinimui Prienuose labai tiko tiltas, jungiantis abu Nemuno krantus. Anot profesoriaus, jis tą pajuto stovėdamas ant tilto, o jo mintį, vėliau tapusia realybe, palaikė ir palaimino Prienų valdžia.

Pagaliau – knyga

Prof. K.R. Kašponis pasakojo, kad Tarptautinio semiotikos instituto direktorius paragino perkelti parodą į knygą. Po nemažų pastangų tai ir buvo padaryta. Pagaliau atėjo laikas, kai visi sunkūs parengiamieji darbai buvo baigti, o pas skaitytojus atkeliavo knyga, pasakojanti apie Greimų gyvenimą ir svarbų darbą semiotikos srityje. Kaip profesorius pažymėjo, ši mokslo šaka Lietuvoje dar nėra plačiai žinoma.

K. R. Kašponis papasakojo, kad A. J. Greimas yra vienas iš semiotikos, kaip mokslo apie kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumą, kūrėjų. Plėtodamas semiotiką, A. J. Greimas siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinio vadovo pareigos. A. J. Greimas laikomas vienu geriausių pasaulio semiotikų.

Prof. K. R. Kašponis daug ir įdomiai pasakojo apie tėvą ir sūnų Greimus, apie semiotikos mokslą, apie tai, ką sudėjo į savo knygą.

Su tuo, kas sudėta į knygą, išsamiau supažindino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas.

Norintys galėjo įsigyti knygą su autoriaus autografu. O mero pavaduotojas svečiams padovanojo Birštono 2015 metų kalendorius.