home Gamta Selekcijos ir sėklininkystės perspektyvos

Selekcijos ir sėklininkystės perspektyvos

Spalio 28 dieną Prienų miškų urėdijoje vyko Miško genetinių išteklių-sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų posėdis. Jame dalyvavo Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Generalinės miškų urėdijos, Augalų genų banko atstovai, Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos, Kėdainių, Šiaulių ir Prienų miškų urėdijų urėdai.  IMG_7506 Posėdžio metu buvo svarstoma Valstybinės miškų tarnybos parengtas Miško dauginamosios medžiagos ruošos įvairių miško medžių rūšių sėklinės bazės objektuose analizės svarstymas ir aprobavimas. Miškų genetiniai ištekliai – tai šalies nacionalinis turtas, kuris užtikrina biologinių ekosistemų tvarumą, įvairių gyvybės formų, tarp jų ir žmogaus, visavertę būtį ir tęstinumą. Miško genetinius išteklius sudaro genetiniai draustiniai, sėkliniai medynai, rinktiniai medžiai, palikuonių bandomieji želdiniai, populiacijų ir klonų rinkiniai, testuojamos ir hibridinės miško sėklinės plantacijos, tyrimo bareliai, lauko bandymai bei miško sėklinės plantacijos, genetiniai draustiniai. Valstybinės miškų tarnybos Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Laukineitienė skaitė pranešimą apie šalies sėklinės bazės objektus, apžvelgė tuos genetinius išteklius, kuriuos turime, ir kalbėjo apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį netolimoje ateityje. Pasak pranešėjos, daugėja juodalksnių sėklinių plantacijų, tačiau per mažai dėmesio skiriama beržams. Naujai įveistos 2014–2020 m. sėklinės plantacijos sudarytų galimybes pasiekti, kad joms pradėjus derėti spygliuočių ir lapuočių dauginamosios medžiagos dalis būtų išauginama iš miško sėklinėse plantacijose surinktų sėklų. Ekspertų posėdžio metu buvo kalbama apie ąžuolo ir uosio sodmenų auginimą, diskutuojama dėl sėklinių plantacijų, sėklinių medynų ir genetinių draustinių bei rinktinių medžių apsaugos. Taip pat buvo prieita prie nuomonės, kad beržas yra vienas perspektyviausių medžių, greitai augantis ir duodantis gana gerą medieną. Visgi ekspertų posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į tas medžių rūšis, kurių vertingų sėklų gali pritrūkti, ir į tas, kurių jau yra perteklius. Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas Vidmantas Verbyla kalbėjo apie Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus atrinktus medynų pavadinimus ir kodavimo tvarką bei aptarė palikuonių auginimo plantacijose būklę bei siūlymus rekonstrukcijai, dėl paprastosios pušies atsparios šakninei pinčiai sėklinės plantacijos atjauninimo ir papildymo. Posėdžio metu buvo kalbama ir diskutuojama dėl Dubravos EMMU paprastosios pušies tolimų geografinių ekotipų sėklinės plantacijos rekonstrukcijos ir sėklinės kilmės šeimų sėklinės plantacijos nurašymo. Komisija aplankė ąžuolo sėklinę plantaciją N. Ūtoje ir maumedžių plantaciją Balbieriškio girininkijoje, taip pat pabuvojo Degsnės maumedyno ir Meškapievio pušies genetiniuose draustiniuose, apžiūrėjo Balbieriško ąžuolo, Išlaužo pušies, Meškapievio eglės ir Prienų pušies sėklinius medynus.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close