home Birštone LITUA – tai mūsų Tėvynė Lietuva

LITUA – tai mūsų Tėvynė Lietuva

Pirmadienio vakarą Birštono viešosios bibliotekos salėje vos tilpo visi susirinkusieji susitikti su Nepriklausomybės akto signataru, Seimo nariu Algirdu Patacku ir jo šiais metais „Versmės“ leidykloje išleista knyga LITUA.

 OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Knygos sutiktuvėse dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Gediminas Kasperavičius, Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, o vakaronei muzikinį atspalvį suteikė Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“.

Renginio vedėjas Arūnas Dudavičius paminėjo, kad knyga LITUA pirmiausia buvo pristatyta Signatarų rūmuose, o vėliau keliavo po kitus Lietuvos regionus. A. Dudavičius informavo, kas ir kada išleido knygą, taip pat paminėjo žymius asmenis, kurie ją vertino, ir pasidžiaugė, kad knyga domisi daugelis žmonių, kurie neabejingi mūsų valstybės praeičiai ir dabarčiai. Pasak renginio vedėjo, profesorius Romualdas Grigas vertindamas šį leidinį sakė, kad ją turi perskaityti kiekvienas lietuvis, o knygos autorius gali pretenduoti į tokio lygio kūrinių autorių šviesuolius. Šis knygos tiražas yra jau trečiasis. Jis baigiamas išparduoti, tad reikia tikėtis, kad bus ir ketvirtasis.

„Tai knyga apie meilę, meilę Tėvynei ir jos brangias vietas. Tai meilės Lietuvai įrodymas, tai A. Patacko viso gyvenimo knyga. Joje skelbiami A. Patacko pirmieji tekstai, spausdinti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio pogrindžio metais, o paskutinieji – dabartyje, tačiau nusakantys, kas yra Lietuva ir ką reiškia būti lietuviu“, – sakė istorikas G. Kasperavičius, kurio misija buvo supažindinti birštoniečius su knyga, pateikti jos vertinimą.

Pranešėjas pažymėjo, kad knygos esmę nusako pavadinimas – Litua, Lietuva tėvynė. Tai baltistikos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja prasme – nuo studijų apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją ir jos sąlytį bei sąsajas su krikščionybe, apie kalbą, istoriją, iki grožinės literatūros tekstų. Daug reikšmės skiriama kalbai, nes kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, ją praradę mes jau nebebūtume tauta. Be to, istorikas pastebėjo, kad lietuvių tauta yra pati save nuvertinusi, nes per mažai išmano savo istoriją, mažai studijuoja ir pažįsta religiją, jos savastį su baltais bei kitomis gentimis, turėjusiais daug įtakos mūsų protėviams. Vertindamas leidinį G. Kasperavičius atkreipė dėmesį į esminius lietuvių tautos bruožus, koks yra tas lietuvis ir kuo jis gyvena.

Knygą sudaro tokie skyriai: „Tėvynė“, „Menta“, „Kalba“, „Religija“, „Istorija“, „Publicistika“, „Interviu“, „Beletristika, esė ir eilėraščiai“.

Knygos autorius A. Patackas sakė, kad pavadinimas – tai aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos vardą – LITUA. Juose bandyta suvokti, atspėti senovinės mūsų religijos, rėdos, lietuvių kalbos paslaptis, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės (LDK) mįsles, taip pat atsakyti į klausimus: kas gi ta Aistija, kas yra Lietuva, kur ji prasideda ir kur baigiasi, ką reiškia būti lietuviu? Arba nebūti...

Knygoje gvildenamos Tėvynės, tėvynės meilės, patriotizmo temos. „...stengiuosi būti Lietuvos patriotas – ir todėl nemėgstu paradų. Tai yra jais nepasitikiu. Taip, paradas gražu – kietas būgnų ritmas, kaitinantis kraują ir pakeliantis į orą kovarnių būrius, vario dūdų spindesys, kostiumuoti, pažvalėję valdžios atstovai, susibūrę prie mikrofono, garbės kuopos šūviai, gilzių barškėjimas į grindinį, kur jas akimirksniu surenka berniūkščiai...“ – tokia citata prakalbo knygos autorius.

A. Patackas dėkojo visiems, kurie parėmė jo knygos išleidimą, labiausiai Algirdui Saudargui, „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui, Aleksandrui Žarukui, Rasai ir Jurui Ambraziejams, Jonui Zajančkauskui, Juozui Prapiesčiui ir daugeliui kitų.

O kad mes, lietuviai, esame išskirtiniai ir kitokie, reikia įminti šią mįslę ir atskleisti amžių paslaptį. Štai kaip knygoje A. Patackas cituoja Oskarą Milašų: „Šalis šita nežino prabangos liūdnos – subręsti. Lietuva yra vaikystė, Europos vaikystė – amžinai žalias rojus, liūdna miglų skraiste apsigaubęs. Niekada nepražysti, niekada nepražysti, amžinai žaliuoti, amžinai žaliuoti – kaip toji Eglė, ant jūros kranto vaikus savuosius apglėbusi. Apsigaubusi skara, apsigaubusi migla, amžinoj prarasty, amžinam laukime“.

Įsigytą knygą tik perverčiau, tačiau jojea yra tikrai įdomių dalykų, kuriuos kiekvienas save laikantis lietuviu turėtų žinoti. O tam reikia perskaityti A. Patacko knygą „LITUA“.

Už puikų vakarą, gerą nuotaiką svečiams dėkojo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius.

Vakaro metu daugelis įsigijo knygą ir dar gavo autoriaus autografą.