Saugokime miškus nuo gaisrų
Iš Lietuvos nesitraukiant kone tropiniams karščiams, miškuose įsivyrauja IV ir V klasės gaisringumas. LR Aplinkos ministerija kreipėsi į visas šalies savivaldybes, ragindama apriboti gyventojų lankymąsi itin didelio gaisringumo miškuose.
Miške – nepageidaujami
Birštono savivaldybės teritorijoje miškų gaisringumas savaitės pradžioje siekė IV gaisringumo klasę. Šalies hidrometeorologijos tarnyba artimiausiu metu prognozuoja karštus ir be kritulių orus. Savaitgalį savivaldybės teritorijoje esantys pušynai ir eglynai jau pasiekė aukščiausią V gaisringumo klasę, todėl pavojus kilti miško gaisrams dar labiau padidėjo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi bei LR Vyriausybės1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 patvirtintų „Miškų priešgaisrinių apsaugos taisyklių“ 12 punktu, Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas liepos 28 d. įsakymu Nr. AV-221 „Dėl fizinių asmenų lankymosi miškuose laikino apribojimo“ apribojo fizinių asmenų lankymąsi visuose Savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose. Miškininkai iškabino plakatus, informuojančius, jog miškuose lankytis draudžiama, be to, stebima mobiliomis vaizdo kameromis. Šis draudimas galioja visiems besilankantiems miške, tarp jų – ir uogautojams bei grybautojams.
Kyla įtarimų dėl padegimo
Praėjusią savaitę kilo miško gaisras Siponių miško teritorijoje privačiose miško valdose. Turimais oficialiais duomenimis, išdegė 0,92 ha miško paklotės. Gerai, kad ugnis buvo laiku pastebėta ir iškviesti ugniagesiai. Kaip sakė VĮ Prienų miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Kęstutis Laukaitis, toje pačioje vietoje gaisras kyla jau keletą metų. Miškininkams kyla įtarimų, kad tai tyčinis padegimas. „Niekur kitur gaisrų nebūna, tik ten, beveik toje pačioje vietoje“,– sako specialistas.
Kalbėdamas apie privačius miškus, specialistas pastebėjo, kad jų savininkai nelabai padeda, gesinant gaisrus. Ugnį gesino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, budėjimą gaisravietėje vykdė girininkijos darbuotojai, o savininkai liko nuošalyje. Šiaip ar taip, pašnekovo nuomone, žmonėms jų turtas turėtų rūpėti labiau.
Vyksta tyrimas
Prienų PGT VPPP inspektorė Lina Damukaitienė sakė, kad dar nėra tikslių išvadų, nes tebevyksta gaisravietės apžiūra ir tyrimas. Alytaus VPK Birštono PK gauti nukentėjusių nuo gaisro miško savininkų pareiškimai, pradėtas tyrimas.
Atsižvelgiant į susidariusią sudėtingą situaciją ir padidėjusį miškų gaisringumą, Prienų miškų urėdija sustiprino priešgaisrinę apsaugą, įvedė papildomus budėjimus. Kaip sakė K. Laukaitis, atsakingi specialistai lankosi miškuose, stebi aplinką, žmonių bei automobilių judėjimą slaptomis kameromis. Specialistas teigia: reikia žmonėms dar kartą priminti – būkite budrūs ir atsargūs. Nesilankykime šiuo metu miške be būtino reikalo, nemėtykime šiukšlių, nuorūkų, nekurkime laužų. Net mažiausia kibirkštėlė gali sukelti milžinišką gaisrą. O tada nuo nelaimės bus neapsaugoti ne tik miško gyvūnai, bet ir pamiškių gyventojai. Jeigu pastebėjote miško teritorijoje rūkstančius dūmus, praneškite pagalbos telefonu 112 arba artimiausios girininkijos darbuotojams.
Baudos už pažeidimus
Teko skaityti, kad XV a., 1423 m., kunigaikštis Jogaila buvo išleidęs Statutą, kuriame nurodyta: padegęs mišką pilietis nuteisiamas mirties bausme. Dabar tokios žiaurios priemonės netaikomos, tačiau jos pakankamai griežtos.
Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų nesilaikymą numatytos ir nemažos baudos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 77 straipsnyje nurodyta, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų, o pareigūnams – nuo 300 iki 600 litų.
Dar griežtesnės baudos numatytos už miško naikinimą arba žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi. Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą piliečiams nuo 2000 iki 4000 litų, o pareigūnams – nuo 4000 iki 8000 litų.
