Pristatytas NKRP produkto ženklas
Liepos 7 d. Nemuno kilpų regioninio parko (NKRP) Prienų lankytojų centre vykusiame susitikime su Prienų ir Birštono krašto verslininkais, turizmo paslaugų tiekėjais, bendruomenių atstovais buvo pristatytas parko produkto ženklas. Jį pristatė NKRP architektė Simona Benetytė ir NKRP Prienų lankytojų centro administratorė Loreta Šaltienė.
Saugomos teritorijos traukia keliautojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, tačiau gerus kelionės įspūdžius lemia ir kokybiška bei autentiška produktų ir paslaugų pasiūla: apgyvendinimas, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t. Siekiant atkreipti keliautojų dėmesį į produktus ir paslaugas, skatinančias kultūrinio ir gamtinio paveldo pažinimą, tradicinių amatų ar kultūrinių vertybių tąsą, sukurtas NKRP produkto ženklas. Šis ženklas – tai vienas iš būdų skatinti saugomų teritorijų lankytojus paslaugas ir produktus įsigyti iš vietos gyventojų. Saugomos teritorijos produkto ženklas padės atpažinti, kad paslauga teikiama ar produktas pagamintas vietos gyventojo.
Skatina vietos verslininkų bendradarbiavimą
Į NKRP produkto ženklo pristatymą Prienų lankytojų centre atvyko dalis kviestų visuomenės atstovų: Prienų bendruomenės pirmininkė ir kaimo turizmo sodybos „Alšia“ savininkė Auksė Grižaitė, birštonietis bitininkas Robertas Pilauskas, Naravų kaime įsikūrusio žirgyno „Žygis žirgais“ atstovai Tatjana Gavrilčik ir Paulius Šulcas, Birštono „Meno verandos boutique“ savininkė Laima Šileikienė.
Pristatydama NKRP produkto ženklą vyriausioji specialistė (architektė) Simona Benetytė pabrėžė, kad ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių, gali pasiūlyti lankytojams etnografiniam regionui būdingus produktus. Tokiu būdu siekiama plėtoti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos. „Nemuno kilpų regioniniame parke yra du lankytojų centrai, kuriuose galima reklamuoti savo produktus. Iš to naudos turėtų ir verslininkai – tai reklama tinklalapyje, facebook‘e, nurodant verslininko kontaktus, aprašant veiklos pobūdį, pateikiant nuotraukas, nuorodas ir informaciją apie vykdomus renginius. Turintis NKRP produkto ženklą ūkininkas pakeltų savo vertę rinkoje. Pavyzdžiui, bitininkams nauda vien tai, kad jų bitynai yra saugomose teritorijose. Vis labiau kylant ekologinių idėjų bangai, gyventi ir vykdyti veiklą saugomose teritorijose – privalumas, nes autentiškumas ir ekologija yra viena iš pagrindinių šio ženklo ašių. Vieni iš einančių ekologine kryptimi – „Birštono mineraliniai vandenys“. Jie užsibrėžė kiekvienais metais tam tikru procentu mažinti plastikinės taros kiekį ir keisti ją stiklo tara. Tai pavyzdys, ko mes siektume“, – pabrėžė S. Benetytė.
Kaip įsigyti NKRP produkto ženklą
Saugomos teritorijos produkto ženklas bus lengvai atpažįstamas nacionaliniu lygmeniu, nes ženklo simboliu „paukščiu“ yra žymimi visi Lietuvos saugomų teritorijų vietos produktai. Jis padės keliautojams atrasti, o vietos žmonėms populiarinti savo bendruomenių projektus ir paslaugas, kurios atitinka pagrindines darnios plėtros vertybes.
Ženklas bus suteikiamas šioje saugomos teritorijos teritorijoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms, teikiamoms vadovaujantis tokiais kriterijais kaip autentiškumas, gyvosios gamtos tausojimas ir nauda žmonių sveikatai, pritaikomumas nedidelėms lankytojų grupėms, nauda vietos bendruomenei ir kt. Ženklas bus suteikiamas pagal pateiktas paraiškas ir įvertinus pareiškėjo atitikimą nustatytiems kriterijams.
Produkto ženklo vartotojas taip pat turėtų šį ženklą akcentuoti savo produktų ženklinime ar matomoje įmonės, įstaigos vietoje.
Prašymus su veiklos, paslaugų ir gaminių aprašymu bei nuotraukomis reikėtų pateikti iki rugpjūčio antrosios pusės atsakingiems NKRP specialistams S. Benetytei arba L. Šaltienei. Tiems, kurie neturi galimybės parengti kokybiškų nuotraukų, žada patalkinti NKRP darbuotojai.
Ženklą vietos ūkininkams, verslininkams ir amatininkams suteiks specialiai tam tikslui suburta taryba (sudaryta iš parko direkcijos specialistų bei atstovų iš vietos savivaldos ir kitų institucijų). Svarbu pabrėžti, jog ženklo suteikimo procesas yra paprastas, nemokamas, trumpas, neapkrautas biurokratinėmis procedūromis ir remiasi geranoriško bendradarbiavimo ir pasitikėjimo principais.
Apie NKRP. Šis tas įdomaus ir išskirtinio
Nemuno kilpų regioninis parkas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų saugomų teritorijų Lietuvoje. NKRP produkto ženklo pristatymo metu Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistas ekologas Žydrūnas Preikša papasakojo apie saugomas teritorijas, unikalaus didžiųjų Nemuno kilpų ir Punios šilo kraštovaizdžio gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
Nemuno kilpų regioninis parkas – ne tik vienas iš tankiausiai apgyvendintų, bet ir vienas iš vertingiausių regioninių parkų šalyje. Į parko teritoriją įeina Revuonos upelio ištakos arba, populiariai tariant, Ežerėlių pelkė, kurioje telkšo vieninteliai parko ežerai (vienas buvęs didelis ežeras, virtęs trimis mažais ežerėliais). Deja, daugiau stovinčio vandens telkinių parke nėra.
Nemuno kilpų regioniniame parke yra kelios biologiniu požiūriu vertingos teritorijos – Punios šilo gamtinis rezervatas bei botaninis-zoologinis draustinis. Punios šilas jau prieš daugelį dešimtmečių traukė miškininkų ir gamtininkų dėmesį gausiais sumedėjusios augalijos ištekliais ir pirmasis pateko į saugomų miškų sąrašą. Čia išsilaikė savita, nesudarkyta augalija, vieni aukščiausių Lietuvoje miško medžiai, išlikę daugelis retų ir nykstančių augalų rūšių. Punios šile galima pamatyti seniausią Lietuvoje medį – 600 metų ąžuolą. Šile savo ilgo gyvenimo metus toliau skaičiuoja storasis ąžuolas, kurio apimtis per 5,5 m, Lietuvos kunigaikščių vardais pavadinti ąžuolai bei aukščiausias Lietuvos medis – Degsnės maumedis, kurio aukštis 49 m. Daugelis dar prisimena Punios šilo karalienę – 42 metrų aukščio eglę, kuri išgyveno iki 193 metų. Dar ir dabar keliautojai, nurodydami kryptį, sako: „Link aukščiausios eglės…“
Ž. Preikšos teigimu, iš visų saugomų teritorijų, įskaitant ir nacionalinius parkus, rezervatus, Nemuno kilpų regioninis parkas išsiskiria paukščių rūšių gausa. Viena iš paukščių rūšių – mažoji žuvėdra, kuri peri Nemuno salose. Kai kuriais metais jose peri iki 50 proc. visos Lietuvos mažųjų žuvėdrų populiacijos. „Deja, šiemet šių žuvėdrų nėra, nes labai prasti metai“, – apgailestavo ekologas. Parke, anot jo, gyvena ir kelios poros juodųjų gandrų, taip pat gausėja gervių.
Nemuno kilpų regioniniame parke auga bene daugiausiai labai retų rūšių augalų. Vienas iš jų – Tartoko pelkėje augantis daugiametis patvenis, aptinkamas gal tik keliose Lietuvos vietose. Punios šile auga plačioji platužė – kerpių rūšis, įrašyta į ypatingai saugomų Lietuvoje rūšių sąrašą. „Turbūt visame šile jų yra daugiau negu visuose kituose Lietuvos miškuose“, – pabrėžė Ž. Preikša.
Ekologas susirinkusiems papasakojo apie NKRP rekreacines vietoves ir jose įrengtas pažintines trasas, trumpalaikes atokvėpio vietas, apžvalgos aikšteles, pristatė NKRP kaip mokslo įstaigą, vykdančią daugiausiai gamtinius tyrimus, tačiau glaudžiai susijusią ir su kultūrine, edukacine, šviečiamąja veikla bei įvairią veiklą norinčių plėtoti subjektų informavimu.
Neretai pasitaiko, kad parko teritorijoje norintys statyti, restauruoti namus ar plėtoti veiklą gyventojai, ūkininkai, verslininkai susiduria su įvairiais apribojimais, draudimais arba tiesiog informacijos trūkumu. Ekologas Ž. Preikša aiškina, kad „niekada negalima pasakyti, jog visame parke yra draudžiama arba leidžiama. Visas parkas yra suskirstytas į įvairias zonas – gamtines, rekreacines, apsaugines ir ūkines bei smulkesnes zoneles. Jeigu norite imtis kažkokios veiklos, atsineškite žemėlapį, susirasime, į kokią zoną jūsų žemė patenka, ir, vadovaudamiesi vyriausybiniais dokumentais, paaiškinsime, kas jums šioje zonoje yra leidžiama“.
Roma Sinkevičiūtė
