PRO MEMORIA Juozui Raklevičiui, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanui, slapyvardžiu Saugas
2014 m. liepos 31 d., eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus, po sunkios ligos Birštone mirė Juozas Raklevičius, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanas Saugas, karys savanoris. 1951 m. partizanų vadovybės apdovanotas Trečio laipsnio Kovos Kryžiumi, 2006 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr.612 – Vyčio Kryžiaus Ordino Komandoro Kryžiumi, kitais pasižymėjimo ženklais: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Partizanų Žvaigžde, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir daugeliu kitų žymenų.
Juozas Raklevičius gimė 1930 m. sausio 16 d. Butrimonių valsčiuje, Griškonių k. stambių ūkininkų Raklevičių šeimoje. Juozukui nesulaukus nė metukų, mirė tėvas. Po tradicinio gedulo mama ištekėjo už kito vyro – Karpavičiaus, jis Juozukui tapo patėviu ir globėju.
1940 m. prasidėjus okupacijai, Karpavičių – Raklevičių šeimai, kaip „buožėms“, bolševikų valdininkai skyrė ypatingą dėmesį, bet ištremti nespėjo. Bolševikams reokupavus Lietuvą, Juozuko patėvis Karpavičius pasitraukė iš legalaus gyvenimo ir su kitais artimaisiais Butrimonių apylinkėse organizavo partizanų būrį. Juozas, jaunasis partizanas, buvo pagrindinis šio būrio ryšininkas: dalį laiko gyveno namuose, dalį – partizanų būryje.
1945 m. bolševikams suėmus būrio vadą Karpavičių, jo šeima per didžiąją 1949 m. tremtį ištremta į Sibirą, tačiau Juozui pavyko pasislėpti ir likti tėvynėje. Jis tapo partizanų Dzūkų rinktinės nuolatiniu partizanu, slapyvardžiu Saugas. Jam, turinčiam didelę ryšininko bei partizanavimo patirtį, buvo skiriamos ypač atsakingos užduotys. Įsakymo tvarka jam buvo pavesta palaikyti ryšį tarp Dainavos ir Tauro partizanų apygardų štabų. 1951 m. už sėkmingai įvykdytas užduotis partizanų vadovybė apdovanojo trečio laipsnio Kovos kryžiumi.
Juozas Raklevičius, partizanas Saugas, ėjo jam pavestas pareigas iki buvo sunaikinta Dainavos apygarda ir jos padaliniai. Juozas buvo laimės kūdikis ir šį kartą, nes jo, kaip partizano, pavardė nebuvo pakliuvusi į okupantų specialiųjų tarnybų nagus – žuvę nekalbėjo, įkliuvę sužeistieji neprasitarė… Juozas išlaikė anksčiau įgytą pasą ir kitus dokumentus, todėl nekilo problemų kitoje vietovėje pereiti į legalų gyvenimą. Juozas Raklevičius ėjo įvairias pareigas kelių priežiūros tarnyboje, melioracijoje ir kitose organizacijose. 1957 m. vedė Dalią, susilaukė dviejų dukterų: Rasos ir Jurgitos.
Sąjūdį sutiko dirbdamas Birštono miesto vandentiekio tarnybos vadovu. Aktyviai įsijungė į valstybinių institucijų – Lietuvos Šiaulių sąjungos, Birštono ir Prienų Tėvynės Sąjungos skyriaus, LLKS „Tauro“ apygardos skyriaus – kūrimo darbus. Buvo renkamas Birštono miesto savivaldybės tarybos nariu. Aktyviai dalyvavo šių organizacijų veikloje, organizavo paminklų partizanų žuvimo ir užkasimo vietose statybas ir priežiūrą. Puoselėjo tolimesnius šių darbų planus iki paskutinių gyvenimo dienų.
Tebūnie Didvyriui lengva Tėvynės žemė, kurią negailėdamas savo gyvybės jis gynė nuo okupantų!
Liūdi bendražygiai ir artimieji.
Petras Girdzijauskas, Laisvės kovų dalyvis
