Paminėtas Angelės Vyšniauskaitės atminimas ir darbai
Gegužės 15 dieną Skriaudžiuose buvo iškilmingai paminėtos vienos iškiliausių lietuvių tradicinės kultūros ir tautos dvasinių lobių tyrinėtojos, aktyviausios jos propaguotojos bei populiarintojos, habilituotos daktarės, VDU profesorės, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikės, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės Angelės Vyšniauskaitės 95-osios gimimo metinės.
Pagerbti kraštietės susirinko ne tik Skriaudžių krašto žmonės, tačiau ir gausus būrys svečių bei Lietuvai pagražinti draugijos nariai, jos pirmininkas Juozas Dingelis ir jo pavaduotojas Ramutis Olekas, taip pat Romualdas Grigas, J.Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, etnologas prof. Petras Kalnius.
Šios dienos renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčioje. Po Mišių buvo aplankytas A. Vyšniauskaitės kapas Skriaudžių kapinėse, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Skambėjo ir poezijos posmai, kuriuos skaitė aktoriai Tomas Vaisieta ir Alvyda Čepaitytė.
Vėliau visi renginio dalyviai susirinko Skriaudžių laisvalaikio salėje, kur vyko konferencija „Tautos vertybių puoselėjimas“. Jos metu buvo kalbama ir diskutuojama apie A. Vyšniauskaitės indėlį į mūsų tautos istoriją bei etnokultūrą.
J. Dingelis, pradėdamas konferenciją, sakė: „Noriu nusilenkti žemei, išauginusiai A. Vyšniauskaitę, etnokultūros, dorovės, dvasingumo, pilietiškumo ir patriotizmo ugdytoją“. Jis dalijosi prisiminimais, kaip 1995 metų gegužės 5 dieną susirinkę pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską visi kartu nutarė atkurti, o vėliau ir atkūrė Lietuvai pagražinti draugiją. Draugijos pirmininkas kalbėjo apie žmones ir jų darbus, kurie buvo ir yra daromi, kad mūsų šalis būtų gražesnė visomis prasmėmis.
VPU profesorius, LMA narys, Lietuvai pagražinti draugijos ekspertų grupės vadovas Romualdas Grigas priminė, kad A. Vyšniauskaitė buvo ne paprasta profesorė, bet habilituota mokslų daktarė, Lietuvos katalikų mokslo akademijos tikroji narė. Pasak kalbėtojo, atkūrus nepriklausomą Lietuvą reikėjo rašyti apie etninę kultūrą, ruošti tos srities specialistus, ginti daktarines disertacijas. A. Vyšniauskaitė parašė labai vertingą darbą, tikrą studiją apie Lietuvos linininkystę „Lino gyvenimas – kančios kelias“. Ji kruopščiai tyrinėjo visą lino gyvenimą nuo pat sėklos ir net supažindino su linų dievais. Profesorius pastebėjo, kad A. Vyšniauskaitės tyrinėti ir aprašyti lietuvių kaimo darbai yra lyg sakralios apeigos, nes kūrimo procesai vyksta visada ir visais metų laikais. Pasak profesoriaus, A. Vyšniauskaitė buvo pagimdyta lemties dvasios ir savo darbais aukštino tautos praeities vertybes.
Istorikas Albinas Vaičiūnas džiaugėsi, kad jam teko laimė pažinti A. Vyšniauskaitę ir sužinoti net ir tokių jos gyvenimo epizodų, kurie biografijoje neminimi. Niekur nėra užrašyta, kad ji kalėjo Kauno IX forte ir tik užėjus karui buvo išlaisvinta. Taigi, A. Vyšniauskaitė buvo ne tik kultūros šviesulys, bet ir politinė kalinė, netgi vienuolė. Kai kuriuos savo gyvenimo faktus tuomet teko slėpti po devyniais užraktais, jeigu norėjai ramiai gyventi ir dirbti tautos labui.
Vytautas Visockas pasidžiaugė A. Vyšniauskaitės knyga „Lietuvių šeima ir papročiai“, kuri buvo neprastai svarbi, o autorei, anot jo, už tai reikėtų pastatyti paminklą.
Aktorius Tomas Vaisieta skaitė ištrauką iš Kristijono Donelaičio „Metų“. Ištrauką „Sveiks, svieteli margas“ aktorius skaitė labai išraiškingai, laikydamasis visų hegzametro reikalavimų, kaip vėliau pastebėjo aktorė Alvyda Čepaitytė. Ji sakė, jog A. Vyšniauskaitės etnokultūros darbai buvo didelis atradimas. Pavyzdžiui, „Lino kelias“ labai greitai užkariavo studentų simpatijas, jie norėjo iš arčiau pažinti, kaip auginami ir apdorojami linai. Etnokultūros kūriniai apie duoną, šeimą, lietuvių liaudies papročius ir tradicijas iš Lietuvos konservatorijos ėjo į visą Lietuvą. Tad, anot aktorės, Skriaudžių krašto žmonėms nereikėtų savintis A. Vyšniauskaitės, nes ji priklauso visai Lietuvai.
Atiduodama duoklę K. Donelaičiui, aktorė perskaitė baladę ir pastebėjo, kad poetas, kaip ir Homeras ar Vergilijus, rašė hegzametru, todėl ir skaitant jo kūrinius būtų gerai šį eiliavimą išlaikyti.
Konferencijos metu koncertavo jau šimtmetį gyvuojantis kanklininkų ansamblis bei vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio Vilniaus skyriaus folkloro ansamblis „Giedra“.
Stasė Asipavičienė
