Negalią turinčių asmenų teisių apsaugoje numatomas reikšmingas proveržis

Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymams užtikrinti, kad negalią turintys asmenys gautų išskirtinę pagalbą, o piktnaudžiauti žmonių veiksnumo apribojimais neliktų galimybių.

Teisingumo ministerija pasiūlė iš esmės pakeisti asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu institutus. Šiuo metu ribotai veiksniais, apribojant galimybę disponuoti turtu, gali būti pripažįstami tik asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Projektuose siūloma įtvirtinti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Tai leis užtikrinti, kad asmuo reikalingus sprendimus priims su rūpintojo sutikimu tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai, o toks reguliavimas neskatins pasirinkti didesnės asmens veiksnumo ribojimo priemonės – asmens pripažinimo neveiksniu.

Teisingumo ministerijos pasiūlymai leistų užkirsti kelią įvairiems piktnaudžiavimams neveiksnumo srityje. Be to, negalią turintys asmenys įgytų daugiau teisių, nebeliktų galimybių dėl nedidelio sutrikimo juos pripažinti neveiksniais“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Įstatymų pakeitimo projektais taip pat keičiamos asmens neveiksnumo instituto nuostatos, kuriose siūloma numatyti, kad asmuo būtų pripažįstamas neveiksniu tik tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai ar su rūpintojo sutikimu, tose srityse jo vardu veiks globėjas. Neveiksniu pripažintam asmeniui ne dažniau kaip vieną kartą per metus būtų numatyta galimybė pačiam kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu.

Jei jis pats ar kiti galintys tai padaryti asmenys per vienerius metus dėl asmens pripažinimo veiksniu į teismą nesikreips, pareigą peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę turės naujai siūloma sudaryti Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisija, kuri būtų sudaryta iš nepriklausomų specialistų ir veiktų kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Komisijai nusprendus, kad asmens būklė pasikeitė, ji turės kreiptis į teismą, o teismas turės pareigą peržiūrėti anksčiau priimtą savo sprendimą.

Žmogui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių sudėtinga priimti geriausius jo interesus atitinkančius sprendimus, siūloma numatyti galimybę sudaryti pagalbos priimant sprendimus teikimo sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo. Tokios sutartys bus registruojamos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

Tokios sutarties, kurią tvirtintų notaras, pagrindu teikiama pagalba galėtų apimti, pavyzdžiui, sprendimo priėmimui reikalingos informacijos rinkimą, informacijos pateikimą asmeniui, galimų sprendimų alternatyvų nurodymą ir jų rezultatų aptarimą.

Taip pat siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę – išankstinį nurodymą. Toks nurodymas būtų naudingas, pavyzdžiui, tada, kai asmeniui, kuris išankstinio nurodymo pateikimo metu yra veiksnus, dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje veiksnumas gali būti apribotas. Išankstiniame nurodyme žmogus galėtų nurodyti: asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų globėjais (rūpintojais); išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai. Išankstinį nurodymą asmuo galės bet kuriuo metu pakeisti, papildyti ar panaikinti. Tokie nurodymai bus registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

Taip pat projektuose numatyta, kad asmeniui nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama ne tik sprendžiant jo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje klausimą, bet ir peržiūrint tokį teismo sprendimą. Be to, siūloma aiškiai įtvirtinti, kad nemokama antrinė teisinė pagalba būtų teikiama ir sprendžiant visus asmenų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus.

Šias nuostatas įtvirtinantys Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų projektai, rengti derinant juos su JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis.

Išsamiau su teisės aktų pakeitimais galima susipažinti internete.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close