Į birštoniečius dominančius klausimus atsako administracijos direktorius
Birštono kurortui labai reikalingas turgelis. Kada bus įrengtas žadėtasis turgelis, kuriame vietos gyventojai galėtų prekiauti savo pagamintais produktais, o poilsiautojai turėtų galimybę įsigyti šviežių, kaimiškų maisto produktų? Jau tiek metų žadama ir vis neištesama…
Savivaldybės administracija atsiprašo gyventojų, kad iki šiol mieste nėra normalaus turgelio. 2013 metų pabaigoje po ilgų derinimo procedūrų su įvairiomis institucijomis buvo užbaigtas naujo turgelio sklypo B. Sruogos gatvėje (prie Šiluminių tinklų) ir techninio projekto parengimas. Šiuo metu ieškoma finansavimo šaltinio pirmajam turgaus įrengimo etapui – vandens, nuotekų, aikštelės įrengimui ir prekybos paslaugų įruošimui.
Antrajame etape turėtų atsirasti ir uždaras paviljonas, tačiau tam reikia nemažų investicijų. Labai norime ir dėsime visas pastangas, kad pirmasis etapas prasidėtų dar šių metų II pusmetyje.
Jeigu ką domina, galiu pasakyti, kad buvusio turgaus pastatai ruošiami teikti turto fondui privatizavimui.
Prieš praėjusias žiemos šventes Birštone buvo papuoštos dvi kalėdinės eglutės. Kuri iš jų pagrindinė? Kodėl Vilniuje ir Kaune pakanka vienos, o Birštonui reikia dviejų? Ar nevertėtų papuoštą eglę J.Basanavičiaus aikštėje išlaikyti per žiemą? Ir papuoštų, ir nuotaiką praskaidrintų plikoje aikštėje…
Bendruomenės ir visuomeninių organizacijų prašymu šiemet Birštone buvo papuoštos dvi kalėdinės eglės. Motyvas vienas – pageidauta, kad J. Basanavičiaus aikštėje, šalia kurios yra sanatorijos, nebūtų triukšmingų renginių.
Prie savivaldybės stovėjusios eglės kiekvieną dieną kažkas vis vyko – kurorto eglės įžiebimo šventė, koncertas ir pan. – ateidavo žmonės. Be to, ši eglutė buvo mėgiama kvartalo gyventojų, matoma atvažiuojančiųjų į kurortą, ypač į naują „Eglės“ sanatoriją. Renginiai dienos metu vyko ir prie J. Basanavičiaus aikštėje papuoštos eglutės – ten keletą šeštadienių vyko kalėdinės mugės, pasigėrėti egle ateidavo ir poilsiautojai.
Nei viena, nei kita eglė nebuvo pagrindinės, bet tiesiog kalėdinės eglutės.
2012–2013 metais eglutė stovėjo papuošta visą sausio mėnesį. Jos buvimo laikas derinamas su slidinėjimo kalno veikla. Jeigu yra sniego, kalnas veikia, tai ir eglutė dar simbolizuoja žiemą. O šiemet, kai nėra sniego, tai ir žiemos švenčių simboliką ilgiau laikyti nelogiška.
Kodėl Birštonas neturi oficialaus paplūdimio? Ar ne geriausia vieta tam – tvenkinukai miesto prieigose? Projektas „Birštono miesto vandens tvenkinių II ir III su pralaida (Druskupio upelis) būklės gerinimas“ (2009–2012 m.) kainavo apie 238 tūkst. Lt.
Įgyvendinant projektą buvo išvalyti I ir II tvenkiniai, kurie dabar puikiai atitinka visus sanitarinius reikalavimus. Tačiau įrengiant oficialius paplūdimius keliami ir kiti dideli reikalavimai – reikalingi gelbėtojai, taip pat žmonės, prižiūrintys ir tvarkantys teritoriją. Šiuo metu biudžete tam lėšų nėra numatyta. Šiuo klausimu yra diskutuojama, tad esant galimybei ir turint lėšų bus pagalvota ir apie paplūdimio įrengimą, juolab kad aplink vyksta didelės statybos, padaugės žmonių ir bus dar didesnis maudynių poreikis. Dabar vasaros metu galima maudytis I tvenkinyje, kur įrengta rekreacinė zona, persirengimo kabinos, pastatyti šiukšlių konteineriai, įrengtas lieptelis.
Ar planuojama Birštone degalinė ir automobilių plovykla? Jei taip, kada ir kur?
Degalinė su plovykla yra išimtinai privatus verslas. Savivaldybė tik gali būsimam investuotojui taikyti lengvatas, statybų metu atleidžiant nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio. Šiuo metu privatus asmuo yra įsigijęs žemės sklypą tokiai veiklai. Techninis projektas suderintas, leidimas gautas. Daugiau žinių apie tolesnę eigą kol kas neturime.
Ar tiesa, kad suoleliai J.Basanavičiaus aikštėje kainavo po 9000 Lt. Negi iš tikrųjų tiek daug?
Suoleliai – sudėtinė dalis projekto, įgyvendinto prieš penkerius metus, todėl projekto elementai nebuvo perkami atskirai. Galiu tik patikinti, kad tikrai tiek nekainavo.
Stasė Asipavičienė
