Susitikimas su mylimu rašytoju
Pirmadienio popietę Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vos tilpo jaunieji skaitytojai, atskubėję į susitikimą su savo mylimu rašytoju Vytautu Račicku. Bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, pristatydama svečią, paminėjo, kad tai vienas produktyviausių lietuvių rašytojų, kuriančių vaikams. V. Račickas yra parašęs 31 knygą. Rašytojo knygos dažnai būna labiausiai skaitomų ir populiariausių knygų sąraše, pelno apdovanojimus.
Rašytojas iš karto rado bendrą kalbą su auditorija, užduodamas klausimus ir sulaukdamas daug ir įvairių vaikiškų pamąstymų. Vienas per kitą mažieji skaitytojai pasakojo, kodėl skaito knygas. Vieni teigė, kad įdomu, smalsu sužinoti, kas nutinka knygos veikėjams, kiti manė, kad tas, kas skaito, – auga ne į ūgį, bet į protą.
V. Račickas paaiškino, jog skaitant knygas ne tik lavinamas žmogaus protas, vaizduotė ir mąstymas, bet patiriamas ir skaitymo džiaugsmas. Juk kartais pradėjęs skaityti knygą negali nuo jos atsiplėšti. Vaikystėje rašytojas skaitė prie žibalinės lempos, bet tėvai ir tos ilgai žibinti neleido, tad su broliu pasakomis mėgavosi po antklode pasišviesdami prožektoriumi.
Vaikai smalsavo, kaip sukuriamos tokios nuotaikingos ir linksmo knygos. Pasak rašytojo, visos istorijos paimtos iš gyvenimo. Atrodo, nutikusi istorija nėra labai linksma, bet įdomiai papasakota ji tampa juokinga ir pamokoma.
„Man patinka teigiami išdykėliai“, – sakė rašytojas, kalbėdamas apie savo mylimus knygelės herojus Mikę ir Juozapėlį. Toks pats išdykęs ir geraširdis yra Zuika Padūkėlis, šiek tiek skriaudžiamas paties gyvenimo.
Rašytojas skaitė ištraukas iš savo knygelių, pasakojo, iš kur atsirado vienas ar kitas veikėjas, kokia tolimesnė jo likimo istorija. Anot V. Račicko, pasakų kūrėjai kuria pasakas, o jis visas savo istorijas pasiima iš aplinkinio gyvenimo.
Štai knygelė „Šlepetė“ atsirado iš nelabai gražios istorijos apie vieno berniuko tėvų skyrybas. Ir ta istorija taip išsiplėtojo, kad atsirado bent kelios knygelės iš tos pačios „Šlepečių“ serijos, kuri kol kas pasibaigia šeštąja knygele „Misija neįmanoma“.
Vaikai domėjosi, kurią knygą rašytojas rašė ilgiausiai? Kuri jam pačiam įdomiausia? Kokia paties mėgstamiausia knyga? Kada pradėjo rašyti? Kada sugalvojo, kad bus rašytoju? Kokia rašytojo pati naujausia knyga?
Rašytojas mielai vaikams pasakojo, kad rašyti paskatino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, matydamas, jog vaikinas turi tam tikrų gabumų. Mažas būdamas nesvajojo būti rašytoju, o norėjo būti kalviu kaip ir jo tėvelis… Pirmoji knyga buvo „Kaip mes mylėjom vienas kitą“, išėjusi 1980 metais. Dabar rašytojas ją jau perrašė ir padarė suprantamesnę vaikams. „Patinka rašyti knygas vaikams, nes žinau, kad jums patinka skaityti“, – šmaikštavo V. Račickas.
Vaikai dar nenorėjo, kad baigtųsi susitikimas, tačiau tam skirtas laikas išseko. Kas norėjo, galėjo nusipirkti knygelę, gauti paties rašytojo autografą ir dar nusifotografuoti.
Vaikų domėjimasis ir bendravimas su rašytoju rodo, kad tokie susitikimai reikalingi, kad jie skatina vaikus labiau domėtis knygomis ir jas skaityti.
Stasė Asipavičienė
