Užgavėnės – blynais kvepianti linksma šventė

Štai jau ir Užgavėnės – žiemos pabaigos ir pavasario sutiktuvės. Visiems žmonėms, išgyvenusiems šaltąjį metų laikotarpį, tai smagi ir linksma šventė. Jau diena ženkliai pailgėjo, jau saulutė meiliau į žemelę žiūri ir glosto vis šiltėjančiais spinduliais. Užgavėnių diena apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais. Galima kvailioti, juokauti ir pokštauti, išdykauti ir erzinti vieni kitus, persirengti įvairiais personažais, pasipuošti kuo baisesnėmis kaukėmis.

Man, kaip ir daugeliui žmonių, Užgavėnių šventė asocijuojasi su krūvomis įvairiausių blynų, pagardintų grietine ir uogienėmis, su virtomis dešromis ir troškintais kopūstais, su įvairiausiomis „baikomis“, kurias sugalvodavo jaunimas ir prie „šposų“ linkę kaimo žmonės.

Smagu būdavo iš pat ryto, kai dar prieš atsikeliant iš lovos nosį kutendavo mamos kepamų blynų kvapas.

Užgavėnių tradicijose ir papročiuose yra keli pagrindiniai veikėjai: Morė, Lašininis ir Kanapinis, velniai, raganos, čigonai, žydai, o vaišių akcentas – įvairiausi blynai ir gausus bei sotus valgymas. Senesniais laikais, kai būdavo snieguotos žiemos, jaunimas važinėjo arklių traukiamomis rogėmis, pasikabinę skambalus ir įsidėję Morę, į kompaniją priėmę visus išvardytus personažus. Dažnai užsukdavo kieno nors kieman, užeidavo į trobą, kur šeimininkai dažnai pavaišindavo persirengėlius ne tik blynais. Morės laukė išskirtinis likimas – ją sudegindavo.

Iš tikrųjų Užgavėnių linksmybėse daugiausiai dėmesio buvo skiriama apeigoms, kurių metu reikėjo išvaryti žiemą su visomis negerovėmis ir pažadinti šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumo galią. Be to, seniau žmonės tikėjo, kad juokas gali nugalėti mirtį – žiema bėganti iš ten, kur juokiamasi, nes piktosios dvasios bijančios linksmybių ir juoko.

Šventėms buvo ruošiamos vaišės. Per Užgavėnes reikėjo daug ir riebiai valgyti. Dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Buvo manoma – jei Užgavėnėse sotus, tai sotus būsi ištisus metus. Per Užgavėnes galima paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną – Pelenų diena, kuria prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Gavėnios laikotarpiu žmonės raginami pasninkauti, nevalgyti mėsos, nesilinksminti, būti santūriems iki išauš linksmas šv. Velykų rytas. Užgavėnės visada švenčiamos antradienį, gavėnios išvakarėse, likus 46 dienoms iki šv. Velykų.

Ką reikia žinoti šeimininkei, panorusiai iškepti blynų

● Blynų tešlą užmaišykite pasūdytame skystyje (piene, kefyre ar vandenyje), tuomet ji nesušoks į gumulėlius.

● Blynelių tešla turi būti tokio tirštumo, kad lengvai tekėtų nuo šaukšto, kitaip jų vidus neiškeps.

● Užmaišytą tešlą kuriam laikui palikite pastovėti, kad spėtų išbrinkti miltai. Tada geriau matyti, ar tinkamas tešlos tirštumas, be to, kepami blyneliai nesutrūkinės.

● Jei norite, kad blynai išeitų puresni ir labiau išakiję, niekuomet į tešlą nedėkite iškart viso kiaušinio – baltymą išplakite atskirai ir labai atsargiai įmaišykite.

● Pirmiausia įkaitinkite keptuvę ir tik tada patepkite riebalais: mažiau jų sunaudosite.

● Jei blynai limpa prie keptuvės, gali būti, kad prastai ją išvalėte arba nebuvo gerai įkaitę riebalai.

● Ant garų pašildyti blynai bus kaip švieži.

Blynai ir kiti skanėstai Užgavėnių stalui

Grikių blynai

130 g miltų (po 65 g kvietinių ir grikių miltų), 225 g varškės, 3 kiaušiniai, žiupsnelis druskos, 5 g sodos, 2 šaukštai cukraus, 120 g pieno, aliejaus kepimui.

Kiaušinius išplakite su cukrumi, druska ir pienu. Įmaišykite sodą, varškę ir miltų masę.

Įkaitinkite keptuvėje aliejų ir dėkite po šaukštą tešlos į keptuvę. Kepkite kiekvieną blyno pusę, kol gražiai paruduos.
Bulvių „pampuškos“

5-6 nemažos bulvės, 100 g natūralaus jogurto (gali būti ir kefyras), 20 g sausų mielių, šaukštas cukraus, žiupsnelis druskos, 1 kiaušinis ir aliejaus kepimui (ingredientų kiekis priklauso nuo to, kiek norite pagaminti).

Virtas karštas bulves sutrinkite. Į dubenėlį su bulvių koše sudėkite miltus, jogurtą, ištirpintas mieles, cukrų, druską, įpilkite porą šaukštų aliejaus ir įmuškite kiaušinius. Gerai išminkykite. Iš tešlos suformuokite paplotėlius. Galima dėti įdaro: grybų, mėsos, daržovių ir t.t. Kepkite įkaitintoje keptuvėje, kol abi pusės gražiai pagels.

Blynai su avižiniais dribsniais

100 g manų kruopų, 50 g avižinių dribsnių, 50 g cukraus, 500 ml kefyro, 1 kiaušinis, 1 šaukštelis sodos, 50 ml aliejaus ir žiupsnelis druskos.

Avižinius dribsnius su manų kruopomis užpilkite kefyru ir palikite šaldytuve per naktį. Cukrų, sumaišę su soda bei druska, suberkite į kefyro masę, įmuškite kiaušinį ir gerai išmaišykite. Blynelius kepkite kaip lietinius ant silpnos ugnies.

Purus orkaitėje keptas blynas

150 g miltų ir 150 ml pieno, 3 kiaušiniai, 1–2 šaukštai medaus ir alyvuogių aliejaus, žiupsnelis druskos, miltinio cukraus pabarstymui, šaukštelis citrinos sulčių.

Kiaušinius išplakite su pienu, suberkite miltus, druską, sudėkite medų, alyvuogių aliejų ir visą masę gerai išplakite. Keptuvę (kurią galima kišti į karštą orkaitę) ar skardelę ištepkite riebalais ir orkaitėje iki 200 laipsnių temperatūros pakaitinkite, o tada supilkite tešlą ir vėl dėkite kepti 30 min. Iškeptą blyną apšlakstykite citrinų sultimis ir pabarstykite miltiniu cukrumi.

Blynai su kopūstais ir kiauliena

Po 200 g kopūstų ir kiaulienos, 3 kiaušiniai, 30 g smulkintų žalumynų (svogūnų laiškų, krapų, petražolių), 150 ml pieno arba kefyro, išrūgų, grietinėlės (ko turite), 2 šaukštai miltų, 0,5 šaukštelio sodos, truputis druskos, maltų pipirų ir aliejaus kepimui.

Kopūstą susmulkinkite ir 3–4 min. pavirkite pasūdytame vandenyje. Žalumynus irgi susmulkinkite. Mėsą supjaustykite plonomis juostelėmis. Apvirtus kopūstus nusunkite, leiskite nusivarvėti ir sumaišykite su smulkintais žalumynais, mėsa, pagardinkite druska ir pipirais. Į dubenį įmuškite kiaušinius, supilkite pieną ar kitą pieno produktą, suberkite miltus. Gerai išmaišykite, įdėkite gesintos sodos, dar truputį druskos ir pipirų (pagal skonį). Į gautą tešlą įmaišykite kopūstų bei mėsos masę. Kepkite keptuvėje gerai įkaitintuose riebaluose. Blynai skaniausi patiekti šilti, su grietine.

Bulviniai blynai su bruknių ar spanguolių uogiene

500 g bulvių, 1 svogūnas, 30 g grietinės, 1 kiaušinis, žiupsnelis druskos, kiaulės taukų ar aliejaus kepimui bei bruknių ar spanguolių uogienės.

Bulves ir svogūną sutarkuokite, sudėkite kiaušinį, druską ir išmaišykite. Keptuvėje į įkaitintus taukus šaukštu dėkitetarkuotų bulviųmasės, dar šiek tiek paspauskite. Kai apkeps viena pusė, apverskite ir apkepkite antrąją. Blynus reikia versti tik vieną kartą, tada jie būna šviesesnės spalvos ir skanesni. Vartomi keletą kartų, jie prisigeria taukų ir būna ne tokie skanūs. Kiekvieną blyno pusę kepkite po 2–3 minutes.
Blynus patiekite su grietine ir bruknių, spanguolių ar kita mėgstama uogiene.

Lietiniai su varške

250 g kvietinių miltų, 1 stiklinė pieno, 1 stiklinė vandens, 2 kiaušiniai, žiupsnelis druskos ir truputis aliejaus kepimui. Įdarui: 500 g varškės, 0,5 šaukštelio vanilinio cukraus, 2 šaukštai cukraus, 2 kiaušiniai.

Į miltus sudėkite kiaušinio trynius ir maišant pilkite pieną, atskiestą vandeniu, pasūdykite, gerai išplakite, sukrėskite išplaktus baltymus. Keptuvę įkaitinkite ir patepkite aliejumi. Į ją plonu sluoksniu pilkite tešlą ir lygiai paskirstykite po visą keptuvę. Kepkite ant vidutinės ugnies, vis peiliu pakeliant lietinio kraštus. Kai lietinis pagelsta, apverskite. Iškepusius lietinius aptepkite įdaru ir susukite (užlenkę du kraštus) ar suvyniokite. Taip pat įdarą galite ne tepti, o tiesiog dėti į vidurį blyno ir susukti, kampus užlenkiant.

Įdarui varškę pertrinkite ir sumaišykite su kiaušiniais, cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įdarą dėkite jau ant iškepusių blynų vidurio ir suvyniokite. Susuktus lietinius dar kartą apkepkite keptuvėje, kad įdaras iškeptų, o lietiniai gražiai apskrustų.

Mielinės spurgos

350 g miltų, 100 ml pieno, 20 g mielių, 75 g cukraus, pakelis vanilinio cukraus, 75 g sviesto, žiupsnelis druskos, 1 kiaušinis, aliejaus.

Mieles sutrupinkite ir praskieskite šiltu vandeniu (sausas ištrinkite). Jas supilkite į duobutę persijotuose miltuose, įberkite šaukštą cukraus, viršų pabarstykite trupučiu miltų, uždenkite rankšluosčiu ir palikite 10 min. šiltai. Tada suberkite likusį cukrų, išlydytą sviestą, druską, kiaušinį ir gerai išmaišykite. Tešlą uždenkite ir laikykite šiltai, kol padvigubės. Tada perminkykite ir ant miltais pabarstyto stalo iškočiokite1 cmstorio lakštą. Iš jo išspauskite10 cmskritulėlius. Tešlos gabaliukus dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir, uždengę rankšluosčiu, 10 min. laikykite šiltai, kad pakiltų. Kai pakils, dėkite į gerai įkaitintą aliejų ir virkite, kol gražiai pagels. Išimtas spurgas dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejus. Dar šiltas spurgas pabarstykite miltiniu cukrumi.

Užgavėnių stalui tinka viskas, kas skanu ir riebu, tačiau per pavasario sugrįžimo šventę svarbiausia prikepti blynų. Juk koks pavasaris be saulės? Jos garbei ir kepami apvalūs blynai bei verdamos spurgos. Senovėje žmonės tikėjo, kad suvalgyti mažieji saulės simboliai perteikia mums dalelę šviesos ir šilumos, taip pat pavasarinės energijos.

Taigi vykime žiemą iš kiemo ir laukime šviesos bei šilumos.

Stasė Asipavičienė