home Mokslas Kaip išvengti profesinio „perdegimo“?

Kaip išvengti profesinio „perdegimo“?

Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos organizuotoje konferencijoje „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi galimybės Prienų rajono švietimo įstaigose: pasiekimai ir perspektyvos“ buvo pristatyta nemažai įdomių ir vertingų pranešimų. Temos aktualumu ir jos analizės gilumu išsiskyrė Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Kristinos Belenavičienės pranešimas „Kaip „neperdegti“ dirbant su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių“. Profesinis „perdegimas“ (dar vadinamas profesine krize) – tai sindromas, atsirandantis veikiant ilgalaikiam distresui ir lemiantis emocinių, energetinių ir asmenybinių resursų išsekimą. Perdegimą galima atpažinti iš to, kad jaučiamas išsekimas, patiriamas pyktis, frustracijos, cinizmo, bejausmio reagavimo į darbą ar neefektyvumo jausmas. Anot K. Belenavičienės, yra daug perdegimo priežasčių. Daugeliu atvejų perdegimą sukelia darbas. Tačiau „perdegti“ rizikuoja bet kas, kuris jaučiasi persidirbęs ir nepakankamai įvertintas: pradedant daug dirbančiu biuro darbuotoju, kuris dvejus metus neturėjo atostogų ar nebuvo paaukštintas, ir baigiant išsekusia mama, bandančia suspėti pasirūpinti trimis mažais vaikais, visu namų ūkiu ir savo senyvais tėvais. Pasak K. Belenavičienės, norint išvengti perdegimo, visų pirma reikėtų padirbėti su savimi. Pirmiausia, reikia turėti filosofinę gyslelę ir pabandyti į vaiką pažvelgti kitaip, tačiau svarbiausia – pažvelgti ir į to vaiko tėvus. Ir į vaikus, ir jų tėvus reikia žvelgti su užuojauta. „Sveikus vaikus auginantys tėvais niekada nesupras, kaip jaučiasi tėvai, auginantys specialiųjų poreikių turintį vaiką. Tačiau vaiką tiesiog priglaudę prie savęs – galite padaryti stebuklą“, – sakė pranešėja. Antrasis būdas suvaldyti asmeninį perdegimą – žinoma, poilsis. K. Belenavičienės teigimu, svarbiausia taisyklė – apie darbą galvoti tik darbe, o išėjus palikti visus darbus ir stresą už darbovietės sienų: „Jei to padaryti nepavyksta, tiesiog išeikite pro duris, uždarykite jas ir nusivalykite kojas. Darbinis stresas privalo likti tik darbe, namuose negali būti jokių darbinių rūpesčių“. Ne ką mažiau, pasak pranešėjos, svarbi ir sveika mityba bei sportas. Sveika mityba ir nuolatinis fizinis aktyvumas priverčia kūną jaustis komfortiškai ir palengvina darbinį stresą. „Norint sumažinti darbinį stresą bei įveikti perdegimą, reikia leisti sau atsipalaiduoti ir dvasiškai. Vieni darbuotojai meldžiasi, kiti užsiima meditacija. Svarbiausia – niekada nepamiršti ramiai atsilaisvinti nuo stresą didinančių minčių. Norėdama kuo mažiau laiko apmąstyti stresines situacijas, užsiimkite savo pomėgiais, nesusijusiais su darbu, pavyzdžiui, eikite apsipirkti. Toks užsiėmimas pagerina savijautą, naujo daikto paieškos ir juolab radybos pagerina emocinę būklę, praskaidrina darbiniais rūpesčiais užimtas mintis“, – kalbėjo „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Ir svarbiausia – perdegimą gali įveikti humoras. „Juokaukite ir juokitės. Dievas nedavė jums humoristo talento? Susiraskite draugą, kuriam jį davė, ir nuolatos kartu besijuokdami susitikite prie kavos puodelio“, – teigė K. Belenavičienė. Norint išvengti perdegimo, būtina gerinti ir savo profesinį lygmenį – darbinius santykius. „Visų pirma, kuo dažniau į savo darbo vietą atsineškite citrusinių vaisių. Juos perpjaukite ir padėkite atviroje vietoje. Erdvė greitai prisipildys jų kvapo, ir jūs neabejotinai pastebėsite emocinius pokyčius. Nenorite pjaustyti vaisių? Naudokite ekstraktus. Dar vienas labai svarbus elementas – jums paties artimiausio žmogučio nuotrauka darbo vietoje. Jeigu jūs bendravote su sunkiai suvaldomu specialiųjų poreikių vaiku, pasiimkite tą nuotrauką, pažiūrėkite į ją ir pabandykite ant jos išlieti viską, kas jums susikaupė po ankstesnio bendravimo. Tai bus iššūkio vertas bandymas“, – pabrėžė K. Belenavičienė. Taip pat ji patarė nepamiršti nusistatyti ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Neplanuokite savo veiklos ilgam laikui, tikėdamiesi, kad viską pavyks įgyvendinti, nes praėjus metams pastebėsite, jog tas planas vis dar tinka ir kitiems metams. Apsiribokite mažais tikslais ir pasieksite daugiau. „Tai bus ne tik sėkmės džiaugsmas, bet ir emocinė paskata siekti toliau. Kartais netgi tai, kad vaikas išmoko nusiprausti, yra labai didelis pasiekimas“, – tikino pranešėja. Ji ragino niekada neatsisakyti ir nustebinti savo vaikus Nebijokite bent akimirką pabūti kitokie. Padarykite vaikams siurprizą. „Čia tinka palyginimas apie pamoką, kurioje vaikai rašo kontrolinį darbą, o mokytojas trumpam išeina iš klasės. Vaikai greitai išsitraukia knygas ir, pasidėję jas ant kelių, nusirašinėja atsakymus į kontrolinio darbo klausimus. Staiga į kabinetą įbėga užsidėjęs juokingus akinius mokytojas, vaikai nustemba, ir visos knygos nukrenta ant grindų, – dalino patarimus K. Belenavičienė. – Ar nustebinote savo vaikus? Nežinote, kaip kūrybiškiau nustebinti vaikus? Mokykitės, tobulėkite. Geras mokytojas niekada nesiremia tik savo sugalvotais metodais. Kiekvienas seminaras, kiekvienas kolegų patirties atpasakojimas į mokytojo minčių bagažą prideda naujų idėjų, kurias jis gali išplėtoti. Ir visada turėkite kolegą – draugą, kuris ne tik galėtų jus paguosti, bet ir jūs pats galėtumėte jam padėti. Jei tokio kolegos darbe nėra, nesidrovėdami kreipkitės pagalbos į pedagoginę psichologinę tarnybą. Bendravimas – savybė, teigiamai veikianti emocijas ir mažinanti stresą“, – pabrėžė pranešėja. Perdegimo valdymas labai priklauso nuo vadovo. „Niekada nepraeikite pro savo pavaldinį. Užkalbinkite jį, paduokite ranką. Būtinai pagirkite ir paplekšnokite per petį – jam reikalingas vadovo palaikymas. Jam reikalingas ir jo darbo įvertinimas. Vadovo parama paskatina darbuotoją. Gavęs pagyrimą darbuotojas kaupia teigiamas emocijas ir dar labiau stengiasi, tikėdamasis dar didesnio vadovo įvertinimo. Net ir  vadovo ištarti žodžiai: „Nesinervink, ką jau bepadarysi“ gali sumažinti darbinę įtampą, stresą ir galimybę perdegti“, –  sakė pranešėja. K. Belenavičienė pasakojo, kad tyrimais nustatyta, jog darbuotojas, kuris padaro bet kokį jam pavestą darbą, perdega greičiau, negu darbuotojas, atsisakantis jam skiriamų darbų. Darbdaviai dažnai darbus skiria tam žmogui, kuris neatsisako darbų ir geba juos gerai atlikti, tačiau taip darbais apkraudami šiuos darbuotojus rizikuoja jų netekti. Darbdaviams kaip tik reikėtų tokius darbuotojus saugoti. „Darbdavys, aišku, pageidautų, kad jo pavaldiniai dirbtų kokybiškai bei pagal naujausius metodus. Bet nereikėtų pamiršti, kad tam būtina kelti darbuotojų kvalifikaciją. Tačiau tai turėtų būti daroma tiek darbuotojų pageidavimu, tiek darbdavio iniciatyva. Tai darbdavys turėtų pasirūpinti nuolatiniu darbuotojų tobulėjimu seminaruose. Dviejų mokyklų patirtis galėtų būti pavyzdžiu bet kuriai kitai įstaigai. Pirmoje mokykloje (tarybiniais laikais) vaikai, kurie už pamokos trukdymą buvo šalinami iš pamokos, keliaudavo pas tam tikrą asmenį – budėtoją, su kuriuo praleisdavo tam tikrą laiką užsiimdami kokia nors veikla. Reikia susimąstyti, ar jūsų įstaigoje yra asmuo, pas kurį vaikai norėtų eiti ir būti. Jeigu nėra – toks žmogus reikalingas. Kitoje mokykloje šią funkciją vykdo tuo metu pamokų neturintis mokytojas. Žinoma, visada iškyla klausimas: kas už šį darbą apmoka? Tačiau į šią priežiūrą reikėtų pažvelgti kitu aspektu – mokytojas, kurio vaiką prižiūrite, kitą kartą galės prižiūrėti jūsų mokinį, ir jūsų svarbi pamoka nebus sutrikdyta. Sėkmingai pravesta pamoka – tai dar vienas veiksnys, neabejotinai padedantis išvengti streso“, – pabrėžė K. Belenavičienė. Na, ir, žinoma, reikėtų nepamiršti bendravimo. „Darbdavys visada turi būti ne tik ranka, valdanti mechanizmą, o konsultantas, patarėjas. Visada tarp darbdavio ir darbuotojo turi būti grįžtamasis ryšys. Tai padės ne tik žinoti tikrąją darbovietėje tvyrančią nuotaiką, bet ir padės išvengti konfliktiškų, stresinių situacijų. Ir kai pasirūpinsite visais įmanomais būdais, kuriais galite išvengti streso ir perdegimo, šalia to brangiausio žmogučio nuotraukos užsirašykite jūsų mėgstamiausią posakį – credo, kuris bet kuriuo momentu jus pastatytų ant kojų“, – įžvalgomis apie profesinio „perdegimo“ grėsmių valdymą dalinosi pranešėja.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close