home Mokslas Mūsų vaikų rankos

Mūsų vaikų rankos

Dažnas suaugęs klausia savęs, kodėl mano rankos tokios bejėgės, palyginus su meistrų ar juvelyrų rankomis, kurios be galo „protingos”, sugeba įvaldyti sudėtingiausius įrankius? Gal ir mano rankos galėjo bėgioti rojalio klavišais, kodėl   liko neišnaudotos galimybės? Nuo pirmųjų gyvenimo dienų iki gilios senatvės ranka mokosi vis naujų veiksmų. Vos užgimęs žvėrelis jau juda tikslingai, o žmogus tik ketvirtą penktą mėnesį griebia daiktus, norėdamas juos paimti. Penkių mėnesių kūdikis žaisliuką griebia, krato, laiko rankytėje, padeda ir vėl griebia, nori jį pažinti. Dažnai pagriebtą daiktą  liečia liežuviuku, liečia lūpomis – rankos pažintinių galių dar nepakanka. Devynių mėnesių Kristina nuo grindų surenka sėklas, centus taip, kaip ir suaugęs. Dabar ji daikto jau nelaižo, bet stuksena, paklauso, kaip daiktas skamba, dėžutę atidaro ir uždaro, knygos puslapius sklaido po vieną. Kiekviena mamytė į vaiko rankytę stengiasi kuo anksčiau įsprausti vis naują žaisliuką, kurio vakar dar mažylis nematė. Jau pirmaisiais amžiaus metais mažylio ranka  taip išlavėja, kad pradeda  ryškėti rankos–akies koordinuoti veiksmai. Psichologai teigia, kad šiame amžiaus tarpsnyje ir prasideda kelias į juvelyro dirbtuves. Nuo senų laikų žinomas rankos motorikos ir mąstymo bei kalbėjimo ryšys. Kaimo močiutė moko marčią: „Kad Justukas greičiau pradėtų kalbėti, lavink jo pirščiukus, kiekvieną vakarą duok rinkti nuo stalo smulkius daiktus: žirnius, pupeles, karoliukus, centus...” Tyrinėtojai nustatė, kad vos ne visos mergaitės pradeda kalbėti anksčiau už berniukus, nes jų žaisliukai smulkesni, jų pirščiukų motorika greičiau išlavėja. Man teko mokyti kalbėti jaunuolį po avarijos, kuris neteko kalbos. Namiškiams buvo sunku su juo bendrauti, jis negalėjo ištarti nė vieno žodžio, nors kitų kalbą ir suprato. Tyrinėjant avarijos pasekmes kalbai, pastebėjome, kad jis galėjo rašyti ir parašė pakankamai aiškiai keletą sakinių. Nušvito tėvų akys – per raštą atsirado galimybė su juo bendrauti. Ranka padėjo atkurti ir garsinę kalbą. Pradžioje tarė tik garsus, vėliau trumpus žodžius ir sakinius. Taip rankos (motorinės) atminties dėka nereikėjo iš naujo mokytis kalbos. Štai kitas pavyzdys. Statybose susižeidęs vyras nematė nė vieno daikto pilnai, matė tik daiktų dalis. Kažkokių mašalų painiava trukdė įsižiūrėti į daiktus,  jis neištarė nė vieno žodžio. Tačiau rankų motorinė atmintis išliko. Jis galėjo parašyti savo vardą. Medikai su logopedais rankų atminties dėka grąžino ir garsinę kalbą. Yra vaikų, kurie gerai girdi gamtos garsus, truputį supranta kitų kalbą, bet patys nekalba iki penkerių metų. Tyrimais nustatoma, kad jų ir rankų  motorika primityvi. Logopedas pradžioje lavina tokių vaikų rankos pirštus, masažuoja, lanksto, moko žaisti su smulkiomis detalėmis. Kai tik ranka pralavėja, pradeda mokyti tarti garsus, skiemenis, žodžius. Po metų pratybų vaikai gana aiškiai ima kalbėti. Lenkų mokslininkai vykdė eksperimentus su dviem 16–18 mėnesių mažylių grupėmis. Vienoje grupėje intensyviai lavino rankų pirščiukus – masažavo, žaidė įvairius žaidimus su smulkiais žaisliukais. Kitoje grupėje tokių veiksmų nevykdė. Po mėnesio ryškiai skyrėsi mažylių garsinės reakcijos, pirmos grupės mažyliai daugiau tarė garsų, skiemenų, žodžių. Šie tyrimai buvo daug kartų kartojami. Jais įrodyta, kad pirščiukų trenažas padėjo tonizuoti galvos smegenų veiklą. Žinoma, kad rankos plaštaka turi atstovybę priešcentriniame vingyje ir užima trečdalį visam kūnui skirto ploto. Kiekvienas pirščiukas turi savo zoną smegenų žievėje. Priminsiu, kad šerno smegenų žievėje panašų plotą užima knyslė. Vaiko  ranka yra lyg antrasis kalbos organas. Kalbėdamas apie rankos galią, negaliu nepaminėti aklų ir kurčių vaikų ugdymo. Šie mokiniai nieko negirdi ir nieko nemato, bet jų mokykloje vyksta pilnakraujis gyvenimas. Pamokų tvarkaraštyje fizika ir chemija, matematika ir literatūra. Mokiniai ne tik dirba virtuvėje, bet   dirba  ir prie kompiuterių. Mokyklos direktorius primena aklųjų ir kurčiųjų mokymo istoriją. Amerikoje Elena Keler vaikystėje vystėsi gana sparčiai, bet aštuoniolikos mėnesių apkurto ir apako. Mergaitę gaubė amžina tamsa ir tyla. Ji  negirdėjo tėvo balso, nematė mamos šypsenos. Mergaitę per pasaulį vedė mokytoja Anna Sulivan. Ji išmokė ne tik kalbėti, bet ir suprasti kalbą per rankos judesius. Keler išmoko kalbėti, skaityti ir rašyti keliomis kalbomis, baigė vidurinę mokyklą, koledžą, tapo filosofijos daktare, parašė keletą knygų. Akis ir ausis pakeitė rankos.  Man teko artimai bendrauti su kurčia ir akla maskviete mokslininke Olga Skorochodova. Kitų kalbą jai įrašydavo į rankos plaštaką. Ji pati skaitė, rašė aklųjų (Brailio) raštu. Tai nuostabios atminties mokslininkė. Tik sužinojusi, kad aš iš Lietuvos, ėmė klausinėti apie pas mus tada paplitusias muzikos ir dailės mokyklas. Tai ji žinojo iš spaudos, kuria kiekvieną dieną domėdavosi, savo bendradarbius pažinojo iš kvapo, eisenos, kažkokių girdinčiam ir matančiam žmogui nejuntamų dalykų. Rankos ją ne tik prikėlė iš tamsos ir tylos, bet leido gyventi visavertį mokslininkės gyvenimą. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savų galimybių. Pavasaris kelia želmenėlį, iš pumpuro skleidžia žiedą, vasara brandina grūdą.  Vaikystė – žmogaus pavasaris. Garsusis čekų pedagogas Komenskis sakė: „Pirmaisiais amžiaus metais žmogus, kaip ir medis, pirmą vasarą išleidžia visų pagrindinių šakų pumpurus, suformuoja būsimų gebėjimų pagrindus. Kiekvieno rankos gali būti protingos, jeigu jas lavins, ir vangios, kai neskirs joms dėmesio.“   Pedagogas, logopedas ekspertas Juozas Danilavičius  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close