Aleksandro Stulginskio universitetas – perspektyvi aukštoji mokykla

Aleksandro Stulginskio universitetas yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, rengianti aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus, turinti tikslą kurti ir skleisti mokslo žinias, siekti , kad kiekvienas Lietuvos žmogus valgytų saugų ir sveiką maistą, turėtų visavertę gyvenamąją aplinką.

Žemės ūkio ministerija skirs lėšų specialistų rengimui

Penkiuose A. Stulginskio universiteto (ASU) fakultetuose studijuoja 4500 studentų, kuriems žinias perteikia 400 darbuotojų. Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Ekonomikos ir vadybos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Žemės ūkio inžinerijos fakultetuose plėtojamos biomedicinos, socialinių, fizinių ir technologijos mokslų studijų programos.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, lankydamasis ASU ir kalbėdamas susitikime su žurnalistais, pažymėjo, kad sumažėjo studijų programos, kurios tiesiogiai siejamos su žemės ir miškų ūkiu, taip pat su gyvulininkyste ir maisto produktų gamyba. Šios specialybės darbo rinkoje yra uždaro ar pusiau uždaro tipo, kadangi šiose specialybėse negali dirbti kitų profesijų žmonės.

Ministras pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija negali likti nuošalyje, kai jaučiamas kai kurių aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas. Pasak V. Juknos, jau parengta tikslinio finansavimo programa, pagal kurią specialybių, kur jaučiamas specialistų stygius, studijų programoms finansuoti 10–20 proc. lėšų būtų skiriama iš Švietimo ministerijos, o 80–90 proc. – iš Žemės ūkio ministerijos.

„Žemės, maisto ir miškų ūkis yra svarbus šalies ekonomikos sektorius, kuris sparčiai modernizuojamas, diegiamos išmaniosios sistemos ir technologijos, užtikrinančios ne tik efektyvią ir tikslią gamybą, bet ir gamtos išteklius tausojančius metodus. Šių šalies ekonominių procesų sėkmės pagrindas yra aukštos kvalifikacijos intelektualiniai žmonių ištekliai. Tačiau nuo 2009 metų šių išteklių atnaujinimas ir tobulinimas yra grėsmingai sutrikęs“, – apie opią problemą kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ministras patikino, kad bus ir daugiau valstybės finansuojamų vietų.

Kalbėdamas apie mokslinį darbą V. Jukna pastebėjo, kad jauni mokslininkai nėra įvertinami – nors mokytis, kol apsigina magistro darbus ir disertacijas, tenka ilgai, atlyginimai siekia tik apie 1500 Lt.

Prioritetai – pirminei grandžiai

Žemės ūkio ministras pristatė ir naujojo 2014–2020 m. laikotarpio prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros bei inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetinės krypties ,,Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų formavimo procesą. Be to, jis pabrėžė, kad daugiausiai dėmesio skiriama perdirbimui. Tačiau neturėdamas geros žaliavos nepagaminsi gero produkto, todėl reikalingi sumanūs specialistai, kurie ir pirmoje gamybos grandyje pradėtų rengti projektus. Pasak V. Juknos, aktyviai diskutuojama, kad sumaniosiose specializacijose būtų tinkamai atspindėta pirminė žemės ūkio gamyba.

Diegiamos naujos mokymo programos

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas pažymėjo, kad žemės ūkis yra tas sektorius, kuris sėkmingai atlaikė krizę ir toliau orientuojasi į naujus šalies ir ES poreikius. Universiteto vadovas pasidžiaugė, kad šiemet pirmosios studijų pakopos studentus ketinama priimti pagal dvi naujas studijų programas – „Sumanioji gyvulininkystė“ bei „Akvakultūra ir žuvininkystės technologijos“.

2012–2013 metais buvo patvirtinta ASU strategija 2020 m. ir jos įgyvendinimo 2012–2014 m. priemonių planas, struktūros pertvarka, sukurtas naujas ASU įvaizdis, logotipas ir šūkis: „Valia keisti. Galia kurti“. Pokyčius papildė tarptautinės ekspertų grupės teigiamas Universiteto institucinis įvertinimas ir SKVC akreditacija šešeriems metams. Rektorius džiaugėsi, kad norinčiųjų studijuoti netrūksta, o dabar, kai kalbama apie paramą kaimo vaikams, turintieji motyvaciją įsigyti paklausią specialybę dar labiau domėsis universiteto siūlomomis studijų programomis. Labai gražiai rektorius pristatė savo universiteto viziją, arba tai, kuo jie skiriasi nuo kitų aukštųjų mokyklų:

Mes žinome, ko reikia žmogui,

Mes suprantame, kad bitės neša medų,

Mes girdime, kaip teka upė,

Mes suprantame medžių kalbą,

Mūsų akys spinduliuoja.

„Mes savo vizijose matome autonominį specializuotą universitetą, atvirą visuomenei“, – sakė A. Maziliauskas, primindamas, kad universitetas žengia koja kojon su pasauliu, įsisavina sudėtingas technologijas, daro tyrimus, įgyvendina daug sklaidos projektų.

Supažindino su projektais

ASU Strateginio valdymo ir inovacijų skyriaus vedėjas Alvydas Žibas supažindino su vykdomais projektais, mokslininkų tyrimų rezultatais, sukurtomis metodikomis. Skyriaus vedėjas pasakojo, kad inovacijos perteikiamos įgyvendinant net 15 projektų pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. priemones. Taip pat pasidžiaugė, kad netrukus bus pasirašoma sutartis dėl paramos skyrimo projektui „Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras“ įgyvendinti.

Investicijų reikia ir žemės gerinimui

Žiniasklaidos atstovams buvo suteikta galimybė apsilankyti ir ASU bandymų stotyje. Stoties direktorius Rimantas Velička supažindino su čia įrengtomis moderniomis laboratorijomis, kuriose atliekami sudėtingi dirvožemio tyrimai. Žemės ūkio ministras pažymėjo, kad iki šiol daugiausiai dėmesio skiriama technologijų modernizavimui, o dirvožemis buvo užmirštas, todėl per daugelį metų nusialino. Tad reikia pasirūpinti ir dirvožemio atkūrimu bei gerinimu. Daugelis dirvų surūgštėjusios, ilgus metus nekalkintos, jose sumažėjęs humuso kiekis, todėl nėra kas sulaikytų maisto medžiagas. Reikia vėl prisiminti tvarkingą sėjomainą, pradėti auginti daugiametes žoles, taikyti organinį tręšimą.

Žurnalistams teko apsilankyti laboratorijose, bendrauti su čia dirbančiais žmonėmis, kurie aiškino, kaip atliekamas vienas ar kitas tyrimas. R. Velička džiaugėsi, kad bandymų stotis, vykdydama projektus kartu su „Nemuno Slėniu“, labai pakeitė savo įvaizdį.

Lankantis bandymų stotyje, universiteto rektorius akcentavo, kad be pažangos ūkininkauti neįmanoma. Ateina naujos technologijos, nauja technika, komunikacijos, o joms suvaldyti reikia ir tam parengto žmogaus.

Kaip ugdomas žmonių verslumas

Žurnalistai su žemės ūkio ministru ir ASU rektoriumi apsilankė Mokslo ir technologijų parke, kur Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas supažindino su Parko veikla, vykdomais tyrimais ir teikiamomis paslaugomis. Pasak R. Čiūto, į sprendimų paieškas įsijungia ir vietos veiklos grupės, ir bendruomenės. Parkas ne tik propaguoja mokslo naujoves, tobulina specialistų ir ūkininkų kvalifikaciją, bet ir organizuoja parodas, konferencijas, teikia kitas reikalingas paslaugas.

Sėkmingai įgyvendinamą projektą „Pagėgių ir Jurbarko krašto kaimo žmonių verslumo ugdymas atgaivinant ir komercializuojant Mažosios Lietuvos regiono paveldą“, kuris paskatino vietos žmones pradėti smulkųjį verslą, žurnalistams pristatė šio projekto koordinatorius, ASU studentas Bartas Giedraitis. Susitikime su žurnalistais dalyvavęs bendruomenės atstovas Rimantas Stonys pasakojo, kad vietos gyventojais ilgai svarstė, kokio verslo būtų galima imtis. Ir tik ASU mokslininkų paakinti suprato, kad jie savo kojomis mindo… pinigus. Paaiškėjo, kad jiems labai apsimoka tose vietose rinkti vaistažoles, jas džiovinti ir parduoti. Dabar daug jaunų bendruomenės žmonių renka vaistinius augalus ir džiovina džiovykloje, kurią sukūrė mokslininkai, panaudodami saulės energiją. Pasak pranešėjo, žmonės gauna materialinę naudą, o mokslininkai gali daryti tyrimus ir bandymus. Ateityje bendruomenė stengsis užkariauti ir užsienio rinkas, plės vaistažolių asortimentą, gamins įvairias ištraukas, tinktūras.

Stebino turima technika ir technologijos

Daugeliui beliko tik aikčioti pamačius kitus ASU rūmus, juose įrengtas laboratorijas ir jose naudojamą keliasdešimt milijonų kainuojančią įrangą bei mecenatų įrengtas auditorijas su naujausia technika.

Teko stebėti, kaip Geomatikos laboratorijoje įvertinama produkto kokybė, per kelias minutes nustatoma jo cheminė sudėtis, domėtis Mikrobiologijos laboratorijos, Biologinių žymenų laboratorijos įranga ir darbu. Ne mažiau įdomu buvo apžiūrėti visus Inžinerijos fakulteto kabinetus ir laboratorijas.

Gavome tiek daug informacijos, kad buvo sunku viską ir įsiminti. O dar tas užrašas: „Jei per dieną nieko neišmokai, vadinasi, visą dieną ėjai atgal“ privertė pasijusti lyg mokinukais, neatidžiai klausiusiais pamokos. Juk sunku net įsivaizduoti tai, kas čia yra.

Iš tikrųjų, beliko tik pavydėti tiems kaimo vaikams, kurie pasirinks studijas ASU, nes tokio lygio studijos, žinios ir kvalifikacija – nepaprastas turtas.

Stasė Asipavičienė