Viešieji tualetai – opi problema

Dažnam Prienų savivaldybės gyventojui būnant mieste teko susidurti su problema, kur bėgti prispirtam gamtinio reikalo. Vietiniai žmonės dar žino, kad galima užeiti į kultūros centrą ar autobusų stotį, galų gale – į pačią savivaldybę. Gal ir kreivai pažiūrės darbuotojai, bet neišvys. Pasidomėti vadinamąja „tualetų“ problema paskatino į redakciją užsukę žmonės, kurie net ir raštą apie visas negeroves ir nepatogumus buvo surašę.

„Mes labai džiaugiamės, kad gražėja mūsų miestas, apšviestos gatvės, atnaujinti šaligatviai ir t.t. Širdingai dėkojame, kad rūpinatės mūsų gerove.

Deja, pamirštas pats svarbiausias dalykas – mūsų miestas neturi tualeto. Pamiršote, gerbiamieji, tikrai pamiršote. Tačiau puikiai žinote, kad vienintelis nemokamas tualetas yra prie mūsų bažnytėlės, kuris mums, parapijiečiams, kelia didelį rūpestį. Negeri dalykai dedasi čia, oi negeri. Baisu visa šio žodžio prasme. Visur pridergta, tiesiog neįmanoma praeiti. Pas žmones tvarte taip nėra.“

Toliau rašte dėstoma apie kitus dalykus.

„Netinkamoje vietoje įrengta aikštelė. Jaunimas susirenka žaisti, kai vyksta pamaldos. Keikiasi pačiais bjauriausiais žodžiais, rėkauja, girtuokliauja, mėto alaus bambalius ir nuorūkas ant šventoriaus ir aplink, šlapinasi ant šventoriaus tvoros kaip kokie šuneliai. O kas vakarais vyksta, tai sunku ir nupasakoti, net šviestuvai, esantys šventoriuje, ir tie neišsitenka, dūžta lempos.

Gerbiamas seniūne ir savivaldybės mere, norime Jūsų paklausti, ar labai patiktų, jeigu visa šitai būtų atliekama prie savivaldybės?

Nejaugi nebuvo galimybių tą gardą aptverti prie buvusių kareivinių, o ne pačiame miesto centre, kur turėtų vyrauti ramybė?

Daugelis mūsų jaunimo nemoka gražiai, ramiai ir tvarkingai elgtis, žaisti. Jie viską niokoja ir laužo. Kyla klausimas: ar iš viso reikalingos tokios aikštelės?

Baigdami rašyti norime štai ką pasakyti: labai apmaudu ir skaudu mums, parapijiečiams, kad tokie dalykai dedasi mūsų gražiame miestelyje, kad mūsų didžiausią turtą bažnytėlę – architektūros paminklą leidžiama niekinti ir dergti. Labai prašome kuo greičiau surasti vietą tualetui, o prie aikštelės pastatyti apšvietimą ir filmavimo kameras, ypač prie to kampo, kur dabar yra „pakol kas“ tualetas, kad matytume, kaip elgiasi mūsų jaunimėlis, kad įsitikintumėte, kad tiesa, ką mes rašome. Mūsų jaunimas nieko nebijo, nei Dievo, nei velnio, tai gal pabijos filmavimo kamerų?

Netrukus bus šv. Velykos. Mes tikime, kad per šią šventę nereikės būt toj smarvėje, kuri sklinda iš tualeto.

Prašome išklausyti mūsų prašymą ir apsaugoti mums šventą ir brangią vietą, juk tiek nedaug reikia: tik tualeto, apšvietimo ir filmavimo kameros.

Jeigu Jums, gerbiamieji tai neįmanoma padaryti – sakykite, praneškite per spaudą. Mes pasiruošę su krūva parašų keliauti į aukštesnes instancijas, kad būtų išsaugota mūsų šventovė. Manome, kad ta kelionė Jums garbės nesuteiks, tad geriau būtų, kad Jūs imtumėtės priemonių, kaip išlipti iš šios keblios padėties“. Parapijos žmonės.

Ką mano žmonės

Besidomint „tualetų problema“, teko apie tai paklausti ir sutiktus žmones tiek savivaldybės aikštėje, tiek autobusų stotyje. „Ar žinote, kur rasti tualetą būnant Prienų mieste?“

Jauna moteris atsakė, kad tualetu naudotis neteko, nebuvo būtino reikalo. O jeigu taip jau nutiktų, ieškotų autobusų stotyje.

Kita moteris, pasivadinusi Regina, paaiškino, kad tikriausiai eitų į kultūros centrą, kur yra maitinimo įstaiga. Ten turėtų būti ir tualetas. Gal įleistų…

Jaunas vyras sakė, kad čia išvis nėra pagalvota apie viešuosius tualetus ir tikrai nežino, kur tokią „įstaigą“ galima būtų rasti.

Kiek ilgiau teko kalbėtis su vietinėmis moterimis, kurios baisėjosi, kad pačiame miesto centre nėra viešojo tualeto, kad nėra nuorodos, kur atvykusiam žmogui galima atlikti savo fiziologinius reikalus. Sako, kad kartais sėdint Laisvės aikštėje kas nors apie tai paklausia. O ką atsakyti? Kad buvo kažkada, tarybiniais laikais, bet dabar jau nebeliko…

Autobusų stotyje kalbinti žmonės sakė, kad labai nepatogu, kai nėra normalaus tualeto. Buvo senas, jau neatitinkantis jokių sanitarinių normų, tačiau mokamas. Nieko ten nebuvo, išskyrus lapelį popieriaus. Net rankų nusiplauti ne visada buvo galima. Bet ir tas dabar uždarytas remontui. Stovi biotualetas, kuriuo bėdos atveju galima pasinaudoti. Bet ar jis patogus ir higieniškas dabar, šaltu oru?

„O jūs pabandykit ten užeiti ir pamatysit, ar patogu. Nei su vaiku ten patogu, nei žmogus su negalia ten gali patogiai atlikti reikalus, ar bent nusiplauti rankas“, – dėstė viena moteris. Deja, eiti į tualeto vidų nesinorėjo…

Pasirodo, tikra bėda, kai trūksta tokios įstaigos, kur žmogus galėtų oriai pasirūpinti savimi, savo fiziologiniais poreikiais.

Tiesa, už „Maximos“ parduotuvės stovinčioje senoje tvoroje yra plyšys, pro kurį vyrai landžioja ir atlieka gamtinius reiklaus. Kai kur matosi, kad nueita tik už kampo. Tačiau ką daryti žmogui, atvykusiam iš kito miesto ar kitos šalies, kai besižvalgant po miestą reikalas prispiria apsilankyti ir ten, „kur karaliai pėsti vaikšto“. Ir mes patys bekeliaudami, pavyzdžiui, po Europą, susidarome nuomonę apie šalies kultūrą ir dėmesį žmogui apsilankę viešuosiuose tualetuose…

Mero ir administracijos direktoriaus pavaduotojos nuomonė

Meras Vytas Bujanauskas pritarė, kad viešojo tualeto nebuvimas – didelė problema. Pasak savivaldybės vadovo, dar praeitais metais buvo numatyta jį pastatyti, tačiau pritrūko lėšų.

„Yra projektas, padaryta sąmata, tik reikia lėšų. Numatyta vieta – prie garažų, už ten esančios gėrimų parduotuvės. Tikiuosi, kad šiemet pavyks šią problemą išspręsti“, – sakė meras. Taip pat numatyti viešieji tualetai rekonstruotoje autobusų stotyje. Tiesa, kol kas tos šventės dar reikės palaukti.

Kalbėdamas apie parapijiečių rašte minimą tualetą prie bažnyčios šventoriaus tvoros, V. Bujanauskas pažymėjo, kad tai nėra viešasis tualetas, jis priklauso parapijai. O stovi toje vietoje jau labai seniai. Klebono prašymu, tualetas buvo šiek tiek patvarkytas ir paremontuotas. Bet Prienų butų ūkis jo priežiūra neužsiima, tai ne jų objektas. Tai turėtų rūpėti parapijos tarybai ar tiems, kas rūpinasi bažnyčia ir jos statiniais.

Iš tikrųjų tas tualetas prie bažnyčios yra patogus į pamaldas susirinkusiems žmonėms, bet jis turėtų atrodyti estetiškiau, jame turėtų būti tam tikri patogumai.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė mano, kad netoli bažnyčios yra parapijos namai, ten turėtų būti ir tinkami tualetai žmonėms. O tai, kad mieste nėra viešojo tualeto, iš tiesų opi problema. Bet kai tualetas bus pastatytas, jis turės būti mokamas, kad visada būtų švarus ir tvarkingas. Kol jo nėra, pavaduotojos nuomone, niekas nedraudžia užeiti ir į savivaldybės tualetus.

Dėl žaidimo aikštelės

Žaidimų aikštelė, apie kurią rašoma gyventojų rašte, įrengta netoli šventoriaus, šiek tiek žemiau. Pasak mero, aikštelė įrengta tinkamoje vietoje, viskas tvarkoje, tik su jaunimo kultūra yra problemų. Yra tokių žmonių, kurie nieko nevertina, patys jokių vertybių nekuria, tik sugeba niokoti ir laužyti tai, kas yra padaryta kitų. Šią problemą iš dalies turėtų išspręsti ir pastatytos vaizdo stebėjimo kameros.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Zablackienė sako, kad tas jaunimėlis, kuris elgiasi nekultūringai, keikiasi, šiukšlina, iš kitur neatvyko. Tai mūsų vaikai ir anūkai, kurie tokią kultūrą ir bendravimo stilių atsineša iš savo šeimų. Taigi visuomenės kaltinti nereikėtų. Tačiau administracijos direktoriaus pavaduotoja pažymėjo, kad į tokius chuliganiškus poelgius labiau reaguos ir policija, nes gavus didesnį finansavimą mieste patruliuos du ekipažai. Yra numatyta lėšų ir stebėjimo kameroms įsigyti. Jos bus pastatytos prie įvažiavimų į miestą ir kitose nesaugiose vietose. Anot R. Zablackienės, kas priklauso nuo savivaldybės ir kas yra jos kompetencijoje, bus išspręsta.

Taigi, pareiškimą rašiusiems žmonėms gal daug ir nepadėjome, bet išsiaiškinome, kas tai turi daryti. Atsakingi savivaldybės vadovai patikino, kad problemos bus sprendžiamos, o bažnyčios administracija turėtų pati spręsti, kam pavesti rūpintis tualetais prie šventoriaus.

Stasė Asipavičienė