Ar reikalingas kapinėse šviesoforas?
Esame mirtingi. Po mirties tikimės amžinojo gyvenimo. Pagal savo gyvenime nudirbtus darbus galime tikėtis patekti į Rojų, tarpinę stotelę – Skaistyklą arba blogiausiu atveju – į Pragarą. Tačiau visi tikrai žinome, kad mūsų kūnas atguls amžinojo poilsio kažkurioje ramybės oazėje – kapinėse. Ar tikrai mirusiesiems gyvieji suteikia ramybę?
Šiltuoju metų laiku, ypač savaitgaliais, kapinės tampa skruzdėlynu. Gyvieji skuba pasirūpinti artimųjų kapų grožiu, uždegti žvakeles. Prieš šventes gyvieji kapines, galima sakyti, okupuoja. Čia gali sutikti besitvarkančius pažįstamus, kurių mieste nematai kelis mėnesius. Neretai tai ir giminių susitikimo vieta per ketvirtynas, mirimo, gimimo metines, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas. Per pastarąsias dvi dienas gyvųjų skaičius kapinėse gerokai viršija amžinybėn išėjusiųjų ir kapinėse besiilsinčiųjų skaičių. Tik užsnigus čia įsivyrauja ramybė.
Savaitgaliais Škėvonių k. kapinių teritorijoje važinėja, ko gero, daugiau automobilių negu Prienų centre. Vietos automobiliams pastatyti šalia kapinių esančioje aikštelėje bei keliuke netrūksta, tačiau nemažai lankytojų net nepristabdydami įlekia į kapines pro plačiai atvertus vartus. Automobilių eismas čia panašus į eismą kolektyviniuose soduose. Ir jauni, ir pagyvenusieji su automobiliais atlekia iki savo „daržiuko“ ir savo „karietas“ pasistatę prie pat kapo tvorelės, ramia sąžine traukia ravėti ir laistyti. Gal ir nebūtų keista, jeigu prie plačiai atvertų vartų nestovėtų ryškus ženklas „Įvažiuoti draudžiama“. Matyt, po ženklu esantį prierašą „Tik specialiajam transportui“ vairuotojai supranta tiesiogiai: „Įvažiuoti draudžiama tik specialiajam transportui, visi kiti – maloniai prašom!“
Pagal kelių eismo taisykles (KET), specialusis transportas – transportas su įspėjamaisiais šviesos signalais, raudonais arba mėlynais. Na ir, žinoma, su geltonais švyturėliais, kuriais pažymėtas traktorius, atvežantis vandenį į cisternas, ir šiukšlių vežėjų transportas. Deja, panašu, kad būtent dėl šio paaiškinimo kapinėse pilna lengvųjų automobilių, o šiukšlės laukia, kol kuri nors šiukšliavežė išdrįs įvažiuoti pro draudžiamąjį ženklą.
Dažnas ir vieną gėlių vazoną į kapų teritoriją veža automobiliu, motyvuodami tuo, kad negali kelti svorio. Net medikai pripažįsta, kad šiuolaikiniai žmonės yra ypač ligoti, todėl pykti negalima. Taip lengvai duobkasių kasamas smėlis su lygiai tokiu pat lengvumu debesimis pakyla ir pralekiant automobiliui. Ne vienas dar ir labai skuba. Pėstieji, besidžiaugiantys, kad dar gali eiti patys, dar neatėjo laikas juos nešti arba vežti su palyda, vos spėja trauktis iš kelio ir už paminklų slėptis nuo dulkių debesies, kuris, beje, nugula ant tų pačių paminklų. Paskui patys valo dulkes, lapus, šapus nuo artimojo kapo, keikia aplinkinius medžius ir netvirtą gruntą… Deja, pagarbos kuo toliau, tuo mažiau. Automobiliams kapinėse jau ir prasilenkti sunku. Pravažiavimai tarp kvartalų taip išvažinėti, kad palijus net ir katafalkui, gabenančiam dar vieną žmogaus kūną į ramybės paunksmę, būna sunku išvažiuoti.
Nors kapinių tvarkymo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad kapinėse draudžiama be kapinių prižiūrėtojo leidimo važinėti transportu (išskyrus specialųjį), o lankytojams trikdyti rimtį, panašu, kad tai aktualu tik amžinojo poilsio atgulusiesiems, kurie galės prabilti tik paskutiniojo teismo dieną.
Besimėgaujantiesiems kelione automobiliais kapinių teritorijoje reiktų priminti, kad ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ nepaisymas užtraukia KET nuobaudą iki 300 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Škėvonių k. kapinės yra užmiesčio ribose, reiktų pasistengti neviršyti 90 km/val. greičio. To nepaisymas gali užtraukti baudą iki 2000 Lt arba netgi suteikti galimybę išbandyti areštinės kamerą 30 parų. Kol kapinėse neįrengtas šviesoforas bei nepastatyti pirmumo ženklai, reikia vadovautis „kliūties iš dešinės“ taisykle.
Mantvydas Prekevičius
