Rugsėjo ir spalio mėnesiais Kremliaus ruporai koncentravosi į NATO, kliuvo ir kariuomenės vadui

Per praėjusius du mėnesius Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 262 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema. Priešiškos informacijos srauto intensyvumas išliko panašus, o dažniausiai atakuoti taikiniai buvo konstituciniai pagrindai, užsienio politika, Lietuvos narystė NATO ir Lietuvos parama Ukrainai.

Pagrindine tema priešiškoje Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje abu mėnesius išliko karas Ukrainoje. Kitos temos susiję su Lietuva buvo Lietuvos-Baltarusijos santykiai, NATO ir  NATO-Rusijos santykiai.

Rusija siekė įtikinti, kad NATO yra agresyvus Aljansas

Rugsėjo mėnesį fiksuotas išskirtinis priešiškų aktorių dėmesys NATO pratyboms „Northern Coasts’23“ ir „Steadfast Defender 24“. Šios kaltintos agresyvaus pobūdžio treniravimusi pulti Kaliningradą, Sankt Peterburgą ar Krymą.

Nors šios pratybos tarpusavyje nesusijusios, tačiau propagandistams tai netrukdė skleisti tą patį naratyvą – NATO yra agresyvus Aljansas, kuris ruošiasi kariauti su Rusija ir Baltarusija. Priešiškoje komunikacijoje skyrėsi tik žinutės – „Northern Coasts‘23“ daugiausiai vaizduotos kaip grėsmė Kaliningradui, o „Steadfast Defender 24“ pateiktos kaip visapusiška grėsmė Rusijai bei akivaizdus ženklas, jog Aljansas nusiteikęs agresyviai. Dažniausiai atkartota priešiška Rusijos žinutė buvo „NATO pratybos 2024 metais yra pasiruošimas susirėmimui su Rusija.“

Net ir Ukrainai smogus Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei, Kremliaus propagandistai netruko apkaltinti ir NATO. Rašyta, kad už atakas Sevastopolyje reikia numušti visą NATO aviaciją virš Juodosios jūros. Jei NATO sugalvotų atsakyti – Rusija privalėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus ir taip „užbaigti“ NATO egzistavimą.

Priešiški kanalai Izraelio užpuolimą siejo su NATO ir Ukraina

Kai grupuotė HAMAS įsiveržė į Izraelį, tai po to sekęs Izraelio atsakas Gazoje buvo plačiai išnaudotas priešiškų informacinių aktorių. Jie manipuliavo, jog Hamas užpuolė Izraelį NATO ginklais, kuriuos gavo iš Ukrainos.

„Zelenskio neonaciai ir „ Hamas“ yra ginklo broliai, perparduoti į konflikto zoną“, „NATO perduoti ginklai Ukrainai gali būti panaudoti prieš Izraelio karius“ – tokios antraštės dominavo informacinėje erdvėje pirmąją savaitę po išpuolio. Šias žinutes skleidė ne tik propagandinių portalų autoriai, bet ir aukšti Kremliaus režimo pareigūnai, tokie kaip Marija Zacharova ir Dmitrijus Medvedevas, kurie užtikrintai teigė, jog prieš Izraelį kovojama būtent NATO ginklais, gautais iš Ukrainos. Pastarasis taip pat kaltino Ukrainą bendradarbiaujant su ISIS, o jo teiginiai buvo publikuoti priešiškoje žiniasklaidoje.

Pirmajai tokių žinučių bangai atslūgus, Kremliaus režimas grįžo prie abstraktesnės retorikos, kupinos kaltinimų NATO mėginimu destabilizuoti ne tik Europą, bet ir Artimuosius Rytus.  Svarbu paminėti, jog mėnesio pabaigoje pradėjo ryškėti priešiškų aktorių konspiracinės žinutės, neva NATO siekia ne tik destabilizacijos, bet ir kontrolės regione.

Kariuomenės vado atvejis išnaudotas supriešinti Lietuvą su Ukraina

Spalio mėnesį identifikuoti priešiškos informacinės operacijos požymiai, kuomet siekta pasinaudoti Lietuvos informacinėje erdvėje pasirodžiusia kritika Lietuvos kariuomenės vadui, tam kad supriešinti Lietuvą su Ukraina.

Ukrainos žvalgybos institucijos pasidalino savo atliktos analizės išvadomis ir konstatavo koordinuotą priešišką informacinę kampaniją, kuomet Lietuvos žiniasklaidoje buvo išsakytas melagingas teiginys, jog neva šaltinių teigimu, žinios apie sovietmečiu buvusias kariuomenės vado studijas į Lietuvą atkeliavo iš Ukrainos žvalgybos institucijų.

Buvo nustatyta, kad viešai prieinamame Wikipedia puslapyje informacija apie Lietuvos kariuomenės vadą buvo redaguota 3 dienos iki šio teksto pasirodymo viešumoje, o adresas, iš kurio tai padaryta, veda į Maskvą.

Pagrindiniu šios informacinės operacijos tikslu įvardinti bandymai diskredituoti Lietuvos kariuomenės vadą, Ukrainą bei draugiškus Lietuvos ir Ukrainos santykius. Generolo V. Rupšio atvejis Ukrainos analitikų buvo įvertintas kaip aukšto potencialios grėsmės lygio.

Tai nebuvo pirmasis bandymas diskredituoti Lietuvos kariuomenės vadą. Nustatyta, jog pirmieji informacijos pakeitimai apie Kariuomenės vadą viešai prieinamame Wikipedia rusiškos versijos puslapyje buvo padaryti dar 2020 m. kovo 19 d. Taip pat fiksuoti bandymai dar 2022 m. amplifikuoti šią informaciją rusiškuose informacijos šaltiniuose, tačiau jie nebuvo sėkmingi.

Tai, kad generolas Valdemaras Rupšys yra tapęs ilgalaikių priešiškų įtakos operacijų taikiniu patvirtino ir Ukrainos analitikai. Gautame Ukrainos institucijos atvejo vertinime pažymima, kad Lietuvos kariuomenės vadas jau ilgą laiką yra priešiškų informacinių ir psichologinių operacijų taikinyje, tačiau didele sėkme jos pasigirti negali.

Priešiškų informacinių operacijų tikslai išlieka nepakitę

Kariuomenės analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė toliau įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste. Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad NATO savo pratybomis provokuoja Rusiją, o ši yra galingesnė už NATO. Siekdamos paveikti Lietuvos sprendimus priešiškos valstybės siekė susilpninti paramą Ukrainai, o Lietuvos draugus įtikinti, kad mūsų ir kitų Baltijos valstybių neverta ginti karo atveju.

Tikimasi, kad artėjant Lietuvos kariuomenės dienai negatyvo gynybos klausimuose netrūks, o jis būtinai bus išnaudojamas priešo psichologinių operacijų, kad būtų sumažintas pasitikėjimas Lietuvos kariuomene, valstybe ir, ypač, NATO. Todėl artėjant 105 metų atkūrimo jubiliejuj Lietuvos kariuomenei teks atsakinga užduotis – nepasiduoti informaciniam spaudimui ir toliau ruoštis svarbiausiai savo užduočiai – Tėvynės gynybai.