Lietuvos kariuomenė fiksavo sausį išaugusį dezinformacijos srautą
Lietuvos kariuomenės analitikai sausio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo kylantį dezinformacijos srautą. Buvo fiksuoti 407 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, o gruodžio mėnesį buvo fiksuota 327 tokio pobūdžio atvejai.
Priešiškos informacinės aplinkos aktyvumas sausį palaipsniui augo, o nuo sausio 23 d. iki mėnesio pabaigos buvo aukščiausias per visą mėnesį. Analitikai atkreipia dėmesį, jog unikalių informacinių atvejų skaičius po vykusio „Ramšteino formato“ susitikimo Vokietijoje bei sprendimo siųsti tankus „Leopard“ į Ukrainą, išaugo beveik dvigubai. Gynybos sektoriaus temos sausį sudarė 55 proc. visų fiksuotų propagandinių publikacijų. Didžiausias dezinformaciją skleidžiančių Rusijos ir Baltarusijos informacinių kanalų dėmesys buvo skirtas karo Ukrainoje ir NATO-Rusijos konfrontacijos temų eskalavimui.
Analitikai vertina, kad sausio mėnesio neigiamos informacinės veiklos atvejams daugiausia įtakos turėjo NATO ir ES pasirašyta deklaracija dėl glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės, Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos susitikimas su Ukrainos Prezidentu Volodymiru Zelenskiu Kyjive, Sausio 13-oji — Laisvė Gynėjų diena, NATO karinio komiteto posėdis Briuselyje, „Ramšteino formato“ susitikimas Vokietijoje dėl paramos Ukrainai ir sprendimo Ukrainai perduoti tankus „Leopard“.
Analitikai pastebi, kad sausį skleistos žinutės NATO vaidmens karo Ukrainoje, NATO paramos Ukrainai temomis. Tęsėsi kaltinimai Aljansui, dėl tiesioginio dalyvavimo kare Ukrainoje, o Vakarų šalims — siekiu sunaikinti Rusiją. Kai kuriose publikacijose ir vėl pasinaudota grasinimais branduoliniu ir Trečiuoju pasauliniu karu. Naratyvas, esą, NATO yra agresyvus, puolantis karinis blokas buvo vienas labiausiai skleidžiamų naratyvų sausį. Sausį informacinėje erdvėje įsigalėjo naratyvas ir apie Vakarų siekį karą Ukrainoje tęsti. Daug informacinių pastangų dėta, bandant įrodyti, jog NATO nesuinteresuota taika Ukrainoje.
Baltijos šalių militarizavimas, prisidengiant karu Ukrainoje kaip pateisinimu buvo dar viena tema priešiškoje medijoje. Platintas naratyvas, kad NATO ir toliau sparčiai apginkluoja Baltijos šalis dėl to, kad ruošiasi tiesioginiam karui su Rusija.
Akivaizdus dezinformacijos pavyzdys — sausį užfiksuotas oficialus pranešimas apie, neva, JAV perduotą karinę biologinę įrangą iš Ukrainos teritorijos chemijos ir farmacijos įmonėms Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Esą, Pentagonas siekia sukurti biologinio ginklo komponentus ir išbandyti juos su Ukrainos ir kitų Rusijos sienų perimetro valstybių gyventojais. Melagingoje informacijoje tvirtinta, neva, Vašingtonas keičia požiūrį į karinės biologinės veiklos organizavimą, užsakovo funkcijas perkeldamas į civilinius departamentus – Sveikatos apsaugos ministeriją, Energetikos ministeriją, Tarptautinės plėtros agentūrą.
Rusijos kontroliuojamuose informaciniuose portaluose skleista dezinformacija apie 1991 m. Sausio 13-osios Sovietų Sąjungos karinę agresiją prieš Lietuvą. Kasmet sausio mėnesį Lietuvos kova už nepriklausomybę yra išnaudojama faktams interpretuoti ir įvairioms falsifikacijoms platinti. Pabrėžta, kad Sausio 13-osios naktį prie Vilniaus TV bokšto vykusio ginkluoto susirėmimo metu „savi šaudė į savus“, tvirtinta, esą, už valstybinio Lietuvos mito apie kovą už nepriklausomybę slypi nusikaltimų prieš savo tautą slėpimas.
Priešiškos propagandos šaltiniai sausį siekė formuoti nuomonę, kad Lietuva yra antirusiška ir rusofobiška valstybė, taip pat diskredituoti Lietuvos užsienio politiką kaip nesavarankišką ir žalingą Lietuvai.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO ir ES reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, manipuliuoti istoriniais faktais, plėtoti tikrovės neatitinkančią, vienašališką faktų interpretaciją.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pataria atsakingai vertinti ir vartoti informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, ypač gaunamą iš socialinės medijos platformų. Rekomenduoja pasitikėti oficialių Lietuvos Respublikos institucijų informacija. Jeigu informacija jums kelia bet kokių įtarimų, ieškokite informacijos patvirtinimų bent keliuose oficialiuose arba atsakingos žiniasklaidos šaltiniuose. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už platinimą informaciją, todėl būkime atidūs ir netapkime priešiškos informacinės veiklos įrankiu.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento informacija.
Lietuvos kariuomenės nuotrauka.
