Pagerbė sklandytojo atminimą
Pernai grupelė aviacijos veteranų, mūsų krašte lankydami lakūnų žuvimo ir amžinojo poilsio vietas, neaplenkė ir Nemajūnų kapinaičių. Čia 1993 m. atsisveikinome su žymiu sklandytoju, lakūnu Juozu Jaruševičiumi. Šiemet sukako 20 metų nuo jo mirties ir pusė amžiaus, kaip Juozas, pirmasis iš Lietuvos sklandytojų, tapo TSRS čempionu. Alytaus sklandymo veterano Algio Sarpaliaus iniciatyva šios datos paminėtos J Jaruševičiaus gimtinėje Vežionyse.
Ta proga savo žymaus kraštiečio garbei vietos bendruomenė surengė atminties popietę, į kurią atvyko ir J.Jaruševičiaus sesuo Uršulė Šeškuvienė su artimaisiais, gausus garbių aviatorių būrys. Renginį vedė Irma Kereišienė.
Neramus ir audringas buvo Juozo gyvenimas, palikęs ryškius pėdsakus Lietuvos aviacijos istorijoje. J. Jaruševičius gimė 1932 m. Vežionių kaime. Tėvai turėjo plytinę, pagal danų projektą pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą ir gyveno neblogai. Besimokydamas Jiezne Juozas sėdėjo viename suole su taip pat Juozu Jaruševičiumi, vėliau tapusiu garsiu aktoriumi. Okupavus Lietuvą, persikėlė į Kauną, Politechnikos institute studijavo architektūrą ir pramoninę statybą. Čia ir užsikrėtė aviacijos bacila. Su grupele bendraminčių: Antanu Arbačiausku, Valentinu Baliūnu, Aleksandru Jonušu, konstravo aviamodelius, vėliau statė sklandytuvus, skraidė. 1950 m. buvo pašauktas į armiją. Po metų dėl pablogėjusios sveikatos iš tarnybos atleistas. Labai norėjo būti lakūnas, bet tuo metu lietuviai aviacijos mokyklose buvo nepageidaujami. Tik po Stalino mirties, parašius ilgą kolektyvinį laišką, atkaklus lietuvis išvyko mokytis į Kuznecką, vėliau Uralską. Skraidė lėktuvais JAK-11, MIG-15. Kazachstane teko dalyvauti bandant atomines bombas. Juozas buvo tarp kareivių, nuo pašalinių saugojusių bandymų poligoną. Po komandos „gult” visi krisdavo ant žemės. Tuomet apie radiaciją niekas nekalbėjo, bet netrukus prakalbo pašlijusi sveikata.
Baigęs mokslus Juozas grįžo į Lietuvą ir dirbo sklandymo instruktoriumi. Labai didžiavosi skraidyti išmokęs ir Vytautą Pakarską, Prienų sklandytuvų gamyklos įkūrėją ir direktorių. Yra išbandęs ir Balio Karvelio sklandytuvą BK-6.
Vėliau prasidėjo svaiginanti sklandytojo karjera: penkis kartus tapo Lietuvos sklandymo čempionu, 1963 m. pirmasis iš lietuvių iškovojo ir TSRS čempiono titulą. Pakviestas į TSRS rinktinę dalyvavo tarptautinėse sklandymo varžybose Čekoslovakijoje, o 1965 m. – ir pasaulio čempionate Anglijoje. Čia patyrė avariją, pats nenukentėjo. Tapęs TSRS čempionu gavo butą Vilniuje, bet po Anglijos viską prarado. Palikęs Lietuvą daug metų gyveno ir skraidė Azerbaidžane, vėliau Latvijoje, Rygoje, kur kartas nuo karto dėl radiacijos pasekmių jam būdavo perpilamas kraujas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, vis dažniau grįždavo namo. 1992 ir 1993 metais dalyvavo senjorų sklandymo varžybose. Tiesa, skraidė ne vienas. Svajojo grįžti į Vežionis, atsiimti tėvų žemę ir gyventi…
Atsiminimais apie garsųjį vežioniškį dalinosi buvęs sparno brolis V. Baliūnas. Jo atmintyje Juozas išliko kaip labai geras, nuoširdus draugas, talentingas aviatorius. Lietuvos aviacijos muziejaus istorikas Gytis Ramoška papasakojo apie sklandymo istoriją, J. Jaruševičiaus pasiekimus. Gausiai susirinkusiems vaikams lakūnas bandytojas Vytautas Šliumba vaizdžiai aiškino, kodėl sklandytuvas skrenda. Neprailgo ir Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininko Sauliaus Prialgausko pasakojimas apie transatlantinius lakūnus Darių ir Girėną. Apie juos parodė ir filmą.
Sujudimas kilo išgirdus, kad atskrenda Juozo bendražygis devyniasdešimtmetis Vladas Drupas. Vietoj atsiminimų garbusis lakūnas sugalvojo visus pasveikinti skrydžiu. Nutilus variklio gausmui, skrydžiai, tik jau popierinių lėktuvėlių, prasidėjo žemėje. Smagiose varžytuvėse ir maži, ir dideli lankstė lėktuvėlius ir juos leido į orą. Toliausiai savo baltasparnį nuskraidino Andželika. Už tai ji buvo apdovanota didžiule kepsnine.
Nuo popierinių lėktuvėlių pradėjo ir Juozas. Ką gali žinoti, gal Vežionių žemė išaugins dar ne vieną lakūną.
Onutė Valkauskienė
