„Prienų taupoje“ – svečių antplūdis

Praėjusią savaitę Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ir Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) vadovų kvietimu Lietuvos finansų įstaigomis ir rinka aktyviai domėjosi ir patirties sėmėsi delegacija iš Ukrainos Prezidentūros, Ukrainos centrinio banko, Ukrainos bankų ir kredito unijų priežiūros departamentų atstovų. Paskutinę dieną LCKU ir ALKU atsakingieji atstovai  kartu su svečiais dirbo mūsų miesto kredito unijoje „Prienų taupa“.

Ta proga Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus mielai atsakė į keletą klausimų.

Kodėl tokią solidžią delegaciją atvežėte būtent į Prienus?

Mūsų kredito unijos remiasi bendruomenine veikla, o aktyviausios būtent nedidelių rajonų kaimų ir miestelių bendruomenės. Čia vienas kita pažįsta, žino, kam duoti kreditą, kam ne. Todėl dirba geriausiai ir geriausiai atspindi kredito unijos judėjimą. „Prienų taupa“ yra viena iš jų, čia atvažiuojame jau ne pirmą kartą.

Ar iš daug šalių atvyksta semtis patyrimo? Kur patyrimo semiatės jūs?

Mūsų kredito unijų sistema bendrauja beveik su 30 šalių, kuriose yra kooperacijos įmonės ir kredito unijos. Prieš trejetą metų buvome pripažinti geriausiais ir daugiausia pasiekę tarp posovietinių respublikų. Taigi semtis patyrimo, pasikeisti informacija daugiausia ir atvažiuoja šių šalių delegacijos, o mes važiuojame į Vakarus. Mus su Ukraina sieja šilti santykiai, delegacijomis keitėmės ne kartą. Ten kredito unijos žengia pirmuosius žingsnius. Mes jau turime internetinę bankininkystę, mokėjimo korteles ir kitus banko produktus.

Kam reikalingos kredito unijos, juk yra bankai?

Mus kurtis privertė būtent bankai. Maždaug prieš septyniolika metų jie ūkininkams uždarė duris ir nedavė kreditų arba prašydavo tokių užstatų, kokių negalėdavo duoti. Tuomet daugelyje rajonų žemdirbiai pradėjo kurti unijas, joms vadovavo, tapo valdybų, paskolų komitetų nariais. Vėliau, pasikeitus įstatymams, unijos pradėjo kurtis ir miestuose, nariais galėjo tapti ne tik ūkininkai, bet ir visi gyventojai.  Tam tikslui reikia įnešti pajinį 100 Lt įnašą. Taip tampi ne tik nariu, bet ir savininku, turi teisę domėtis unijos veikla, pelnu, paklausti, kaip sekasi.

 Tai kaip jums sekasi?

Gerai. Mūsų sistemą sudaro dvi antro lygio organizacijos.Tai Lietuvos Centrinė kredito unija (LCKU) ir Asociacijos Lietuvos kredito unija (ALKU). Pirmoji organizacija (LKCU) turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių, kitų grąžintinų lėšų priėmimu, jų skolinimu, teikia kitas finansines paslaugas. Trumpai kalbant, valdo visų kredito unijų pinigus. Taip pat ji prisiima su paslaugų teikimu susijusią riziką bei atsakomybę, tikrinimo kontrolę iki banko ir kitas įstatymo nustatytas funkcijas. Kaip gyvenimas rodo, efektyviausia būtent tokios sistemos veikia. Jos turi savireguliaciją,  pačios nusistato savo ligas, jas išsigydo. ALKU, kurios vadovas ir esu, kredito unijas pristatinėja ir gina jų interesus valstybinėse, kitose aukštesnio lygio organizacijose. Šiuo metu mūsų sistemai priklauso ir asociacijos narėmis yra 63 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų.

Neseniai buvo iškelta bankroto byla dviem kredito unijoms…

Bankroto galimybė yra visur. Tos dvi bankrutavusios kredito unijos nepriklausė mūsų sistemai. Mes dirbame stabiliai, ir bankrotas negresia. Jei mūsų sistemoje kurią nors kredito uniją ir ištiktų krizė, turime stabilizacijos fondus. Jais pasinaudojus lįsti į indėlių draudimo fondo valstybinę kišenę neprireiktų. Bankrutavusios unijos norėjo greit užaugti, prisiviliot klientų, todėl, Lietuvos bankui pritariant, mokėjo dideles palūkanas.

Kas jūsų klientas ir kuo stengiatės jį pritraukti?

Tai dažniausiai nedideles pajamas turintys senyvo amžiaus žmonės. Džiugu, kad pastaruoju metu ateina ir jaunimo. Juos pritraukiame tiesiog informuodami apie savo veiklą. Pastebėjome, kad jaunimas geriau skaičiuoja, greičiau susigaudo nei vyresnio amžiaus žmonės. Pas mus indėlių palūkanos šiek tiek didesnės nei banke, įkainiai mažesni, neapmokestinami komunaliniai mokesčiai, internetu veltui atliekamos  operacijos. Kaip ir banke, indėliai iki100 000 Lt draudžiami valstybės. Nutraukus sutartį grąžinamas stojamasis 100 Lt mokestis.

Daug nutraukia?

Pasitaiko. Dažniausiai, kai išvažiuoja svetur, arba ten, iš kur negrįžtama…

Apie kredito uniją „Prienų taupa“ papasakojo valdybos pirmininkė Violeta  Kirlienė:

– Kredito unija įkurta 1999 metais ir šiuo metu turi per 3 000 narių, 16 mln. Lt indėlių, įsikūrusi nuosavose patalpose. Žmonių patogumui „Prienų taupos“ kasos yra Balbieriškyje, Jiezne, Stakliškėse ir Veiveriuose. Kredito unija paslaugas teikia  fiziniams ir juridiniams asmenims. Nariai kredito unijoje gali atsidaryti banko sąskaitą, pasidėti taupomąjį ar terminuotąjį indėlį, įsigyti mokėjimo korteles, atlikti pavedimus, naudotis internetine bankininkyste. Palankiomis sąlygomis suteikiamos įvairios paskolos: vartojimo, būsto, apyvartinėms lėšoms ir investicijoms, žemės ūkiui ir kitos. Taip pat galima gauti paskolą naujai kuriamam verslui. Kompensuojama 95 proc. šių paskolų sumokėtų palūkanų. Kredito unijos nariais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gyvena, dirba ar mokosi Prienų rajone ar besiribojančioje su Prienų rajonu savivaldybėje.

P. S. Labiausiai kredito unijos nauda įtikino prie „Prienų taupos“ sutiktas buvęs „Taupomojo banko“ valdytojas Jonas Vyšniauskas, šias pareigas ėjęs beveik pusę amžiaus:

– Kredito unijos nariu esu jau senokai. Kodėl? Tuoj pasakysiu. Čia puikus aptarnavimas, nebūna eilių ir svarbiausia – daug nuolaidų. Mano stojamasis 100 Lt pajinis įnašas seniai atsipirko vien tik mokant už komunalines paslaugas. Bankuose ar kitur reikia mokėti litą ir daugiau, o čia veltui! Jei kada nors panorėsiu nutraukti narystę, atgausiu ir 100 Lt.

Ponas Vyšniauskas moka skaičiuoti pinigus…

Onutė Valkauskienė