Ar reikia viešinti informaciją apie mirusį žmogų (šarvojimo, laidojimo vietą ir laiką)?
Gedutis Zykus:
Nereikia viešinti. Giminės kam nori, jei mano, kad reikia, praneša. Kartais ir kaimynai vieni kitus informuoja. Jei laiku nesužinojai ir nespėjai į laidotuves, gali vėliau nueiti į kapines. Jiezno parapijos leidžiamame laikraštyje pranešama, kokie parapijos žmonės praėjusį mėnesį mirė. Taip sužino ir tie, kurie dar nežinojo. O dėti į internetą neverta, nes vyresni žmonės juo nesinaudoja, o jaunimui tokie dalykai nerūpi.
Gintautas Žurauskas:
Kai miršta geras pažįstamas ar giminė, artimieji žinią duoda. Bet kartais ir nesužinai apie pažįstamo žmogaus mirtį. Seniau laikraščiuose parašydavo, o dabar jau niekur tokios informacijos neberasi. Turėtų būti kur nors skelbiama. Juokinga dabar su ta duomenų apsauga – ką ten saugoti, jei žmogus numirė, juk parašydavo tik vardą, pavardę ir gimimo bei mirimo metus.
Irena Stankevičienė:
Informacijos apie mirusius žmones trūksta, ypač jos pasigenda vyresni žmonės. Seniau nors mėnesio suvestines laikraščiai išspausdindavo. Žinoma, patogiausia ir greičiausiai informacija sklinda internetu. Galėtų būti paskelbiama savivaldybės ar seniūnijos internetinėse svetainėse. Jei taip reikia, tokie įstatymai, tai, artimiesiems sutikus, bet tokia informacija (vardas, pavardė, gimimo metai) turėtų kažkur būti viešinama. Vyresni žmonės gal internetu ar socialiniais tinklais nesinaudoja, bet naudojasi jų vaikai, anūkai.
Stasė Veličkienė:
Seniau informacija apie mirusius žmones būdavo spausdinama laikraštyje, taip sužinodavom, kad mirė buvęs kaimynas ar bendradarbis. Dabar apie tai viešai niekur nėra skelbiama, o artimieji informuoja tik gimines. Būna, kad nespėji sužinoti apie gero pažįstamo mirtį ir nenueini atsisveikinti. Juk artimieji net ne visada žino, su kuo mirusysis bendravo, todėl ir nepraneša. Girdėjau, kad vieni Prienų laidojimo namai internete paskelbia, kas laidojimo namuose pašarvota, kada laidos. Galėtų visi taip daryti. Juk seniau kaimynui mirus per kaimą žmogus pereidavo ir visiems pasakydavo. Jauni žmonės to nesupranta, bet būtinai reikia mirusį žmogų palydėti, su juo atsisveikinti.
Liukrecija:
Tokios informacijos nereikia viešinti. Kai miršta artimas žmogus ar giminaitis, artimieji praneša. Jei nepranešė, vadinasi, nereikėjo žinoti. Ir dėl to nereikia daryti tragedijos. Jei būtum sužinojęs, ar mirusysis būtų prisikėlęs?
