Ar ateities Lietuvos kartos toleruos korupciją?
Kovos su korupcija fronte – geros naujienos – nors didžioji dalis šalies jaunuolių suaugusių gyvenimą pradeda dar nepasiruošę korupcijos apraiškoms, tačiau korupciją vertina neigiamai. Tokias tendencijas atskleidė 2018 m. Šiaulių universiteto mokslininkų tyrimas „Jaunimo nuostatos ir požiūris į korupciją bei antikorupcinis potencialas“.
Antikorupcinio potencialo lygis gana aukštas
Du trečdaliai – tiek tyrime apklaustų jaunuolių teigė, kad esant tinkamoms aplinkybėms yra pasirengę pranešti apie korupcines veiklas. Ketvirtadalis tai pasiryžę atlikti bet kokiu atveju ir tik 11 proc. niekam apie tai nepraneštų.
„Didžiausias kliūtis jaunimui siekiant pranešti apie korupcijos atvejį sudaro įsivaizdavimas, kad tai bus beprasmiška ir niekas į tai nereaguos, taip pat informacijos kaip tai padaryti stoka ir neužtikrintumas veikiant viešumoje“, – skelbia tyrimo išvados.
Tarp kultūrinių priežasčių – nenoras būti „skundiku“: beveik 10 proc. jaunuolių korupcijos atvejo atskleidimą tapatina su išdavyste ar skundimu.
„Dėl mūsų istorinės praeities, kai žmonės buvo priversti „apeiti“ sistemą ar netgi sąmoningai jai priešintis, visuomenė vis dar yra linkusi ignoruoti taisykles ir labai dažnai – savo naudai. Toks taisyklių apėjimas, o kartu – ir nenoras įspėti apie jų laužytojus persiduoda iš kartos į kartą, prisidėdamas ir prie korupcijos toleravimo“, – pastebi viena iš tyrimo autorių, Šiaulių universiteto Verslo ir viešosios vadybos katedros lektorė dr. Rita Toleikienė.
Trūksta supratimo, kodėl korupcija kenkia visiems
Remiantis tyrimo išvadomis, dauguma jaunų žmonių gerai supranta, kokį žalingą poveikį korupcija daro šalies vystymuisi (85 proc.), verslo ir ekonomikos plėtrai (82 proc.), tačiau tik maža dalis žino, kaip tai veikia juos pačius ir artimą aplinką.
Tokia nuomonė gali būti susijusi ir su tendencija, kad korupcijai tartum taikomi „dvigubi standartai“: jaunuoliai korupciją atpažįsta ir įvardija viešojo administravimo srityje, tačiau, jei korupcinės veiklos metu naudą gavo neutralios gyventojų grupės – įmonės darbuotojai, socialiai remtinos šeimos dalis jaunų žmonių tokį nesąžiningą elgesį yra linkę pateisinti.
„Ypač svarbu, kodėl jauni žmonės yra linkę toleruoti korupciją yra greito rezultato siekimas, nes greitas rezultatas yra vienas iš svarbiausių šios kartos poreikių. Į rezultatą – pažymį, o ne procesą – žinias orientuotis kol kas skatina net pati mokykla, kurioje nusirašinėjimo problema vis dar yra didžiulė. Nusirašinėjimą juk irgi galima pavadinti korupcija“, – tyrimą papildo R. Toleikienė.
Lytis ir pajamos – daro įtaką
Įdomu tai, kad analizuotose amžiaus grupėse vyrai yra labiau linkę pateisinti korupciją nei moterys. Pavyzdžiui, įmonės vadovo, kuris slepia mokesčius, todėl darbuotojams moka didesnį atlyginimą, elgesį pateisina 38 proc. vyrų ir 25 proc. moterų. Elgesį, kai asmuo duoda kyšį gydytojui ar slaugei, tikėdamasis geresnių paslaugų, laiko priimtinu 35 proc. vyrų ir 21 proc. moterų.
„Įdomus dėsningumas pastebimas ir atsižvelgiant į jaunuolių šeimų pajamas: jaučiama tendencija, kad jaunuoliai, priskiriantys savo šeimą pagal turtą ir visuomeninę padėtį aukštesniajam sluoksniui, korumpuotą elgesį laiko priimtinu dažniau nei jaunuoliai, savo šeimą priskiriantys viduriniajam ar žemesniajam sluoksniui. Pavyzdžiui, elgesį, kai įmonės vadovas slepia mokesčius, todėl darbuotojams moka didesnį atlyginimą priimtinu laiko apie 30 proc. žemesniajam ir viduriniajam sluoksniui savo šeimą priskiriančių jaunuolių ir 40 proc. šeimą aukštesniajam sluoksniui priskiriančių jaunuolių“, – aiškina pašnekovė.
Mažiausią toleranciją korupcijai reiškia jau studijuojantys bei vyresni, taip pat politiškai bei visuomeniškai aktyvūs jaunuoliai.
„Nors lyginamųjų studijų dar nėra, tačiau peržvelgus į 2011 m. ir 2018 m. atliktų tyrimų tendencijas, galima teigti, kad situacija po truputį gerėja. Pati taip pat nuolat dirbu su jaunais žmonėmis ir matau, kad jie yra labiau sąmoningi, tolerancija korupcijai mažėja, o ne vienas iš jų net nebeįsivaizduoja, kodėl vienoje ar kitoje situacijoje turėtume duoti kyšį – jiems tai jau svetima“, – pasakoja R. Toleikienė ir pabrėžia, kad norint toliau kovoti su korupcija reikėtų naikinti įvairesnes jos toleravimo priežastis.
Kaip kovoti su korupcija, dalytis pilietiškomis iniciatyvomis skatina jau kelis metus iš eilės vykstantys Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“. Per du apdovanojimų etapus sulaukta virš 2500 dalyvių, pristatytos net 55-kios pilietiškumo iniciatyvos. Daugiau apie projektą ir įvykdytas iniciatyvas – Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt
