home Aktualijos, Bendruomenė, Kultūra Lietuvybė puoselėjama ir anapus sienos

Lietuvybė puoselėjama ir anapus sienos

Birštono viešoji biblioteka vykdo nemažai įdomių projektų, kurie pritraukia meną, muziką ir lietuvišką žodį mylinčius žmones. Vienas iš sėkmingiausių tokių projektų yra Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos ir Birštono savivaldybės remiamas projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone“, vykstantis jau devintus metus.

Šiemet šis projektas peržengė Lietuvos sieną ir tapo tarptautiniu, pakviesdamas ir Lenkijos Punsko valsčiaus gyventojus iš arčiau pažinti lietuvišką poeziją.

Bendradarbiaujant su „Aušros“ leidykla, rugpjūčio 4-ąją Punsko valsčiaus bendruomenei buvo surengta poezijos ir muzikos popietė „Lemties ir meilės dainos“ pagal Nacionalinės premijos laureato Jono Strielkūno eiles.

Į Punską vyko Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, darbuotojos Ledina Tamošiūnienė ir Violeta Bajorienė, o Punske prie jų prisijungė ir žinomi aktoriai Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas bei džiazo virtuozas, saksofonininkas Vytautas Labutis.

Važiuodami į Punską pakeliui sustojome Seinų miestelyje, aplankėme Seinų baziliką, vyskupo Antano Baranausko kapą, stebuklingą Švč. Mergelės Marijos paveikslą.

Atvykę į Punską nustebome, kiek daug čia gyvena lietuvių – visi kalba lietuviškai, daug žmonių dalyvauja šv. Mišiose. Beje, sekmadieniais jų būna net trejos dvejos lietuvių kalba ir vienos – lenkų kalba. Sekmadienį, kai lankėmės Punske, tikintiesiems buvo pristatytas naujas kunigas, atkeltas iš Kaišiadorių vyskupijos. Naująjį kunigą labai gražiai sutiko ir pasveikino Punsko parapijiečiai.

Po šv. Mišių nemažas būrelis bendruomenės narių dalyvavo poezijos popietėje „Lemties ir meilės dainos“, skirtoje poeto Jono Strielkūno atminimui.

J. Strielkūnas pelnytai laikomas vienu žymiausių XX amžiaus antrosios pusės lietuvių lyrikų. Daugelis jo sukurtų eilėraščių tapo liaudies dainomis, o tai liudija jo kūrybos išliekamąją vertę.

Poezijos popietės metu aktorė D. Jankauskaitė skaitė J. Strielkūno eiles, daugiausia apie gamtą ir sąryšį su žmogų, apie jo dvasinį pasaulį bei išgyvenimus, didžiulę meilę savo šaliai, savo Lietuvai. Muzikantai V. Labutis ir P. Ganusauskas  atliko poeto tekstais parašytas dainas.

Punskiečiams patiko poezijos ir muzikos popietė, nes jie gal ir nebuvo girdėję gyvai atliekamų J. Strielkūno kūrinių. Tai buvo puiki proga prisiliesti prie vieno lyriškiausių lietuvių poetų kūrybos.

„Džiaugiamės galimybe svečiuotis Punske, kuriame, patyrėme, gyvena itin draugiški, šilti, savo protėvių kalbą ir kultūrą, tradicijas puoselėjantys tautiečiai. Dėkojame Punsko parapijos svetainėje susirinkusiems klausytojams, Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Lišauskui,viršaičio pavaduotojui Jonui Vaičiuliui, „Aušros leidyklos direktoriui, žinių portalo www.punskas.pl redaktoriui, Lenkijos lietuvių poetui, fotografui ir vertėjui, knygų sudarytojui bei redaktoriui Sigitui Birgeliui už svetingą priėmimą draugystę“, – sakė Birštono viešosios bibliotekos direktorė.

Punskiečiai pasakojo apie savo gyvenimą, apie tai, kad jie turi savo licėjų, kur kalbama ir mokomasi lietuviškai, kad Punske yra lietuviškas vaikų darželis ir visos kitos įstaigos. Tačiau visi mokiniai moka ir valstybinę lenkų kalbą ir dėl to nekelia jokių problemų. Akivaizdu, kad reikia gerbti tą šalį, kurioje gyveni, reikia mokėti ir jos kalbą, bet tai visai netrukdo puoselėti lietuvybę. Kai kurie lietuvišką mokyklą baigę mokiniai stoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kiti – į lenkiškas. Kalbos barjero nėra, nes žmonės, turintys čia savo istorines šaknis, istorines žemes, nedaro jokių tragedijų dėl kalbų prioritetų.

Kaip pasakojo viršaičio pavaduotojas, Punsko valsčiaus taryboje jokių partijų nėra – yra 3 lenkai ir 12 lietuvių, nes valsčiaus gyventojų skaičius labai panašus kaip Birštone, apie 4800.

Kaip jau supratote, Punsko valsčiau lietuviai turi ir savo laikraščius, ir naujienų portalus lietuvių kalba. Šiose žiniasklaidos priemonėse bus parašyta ir apie birštoniečių renginį.

Su punskiečiais susitarta ir dėl dailininkės Vilijos Čiapaitės parodos, kuri numatoma rugsėjo mėnesį.

Tad atrodo, kad birštoniečių gražūs ryšiai su punskiečiais tęsis, nes jau ir anksčiau Birštone lankėsi punskiečių saviveiklos teatras, o jų bibliotekininkė Marytė Malinauskienė turi ir asmeninių ryšių.

Susitikimas ir pokalbiai vėliau buvo pratęsti pietaujant restorane „Rūta“. Pasirodo, turime apie ką pasikalbėti, pasidalinti gyvenimiška patirtimi, taip pat ir pasiklausyti muzikos bei poezijos, kuri yra dvasios penas tiek mums šioje sienos pusėje, tiek šiek tiek toliau gyvenantiems tautiečiams.

Gavome labai gražią dovaną – šiais metais išleistą knygą, istorijos paveldo metraštį apie jotvingių kraštą „Terra Jatwezenorum“ lietuvių kalba, kurioje pasakojama Punsko krašto ir kitados lietuviams priklausiusių žemių istorija.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close